Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje vyriausiąja specialiste dirbanti R.Urbonavičienė prisimena, jog pasirinkti profesiją nebuvo lengva.
„Baigus mokyklą kilo dvejonių ir svarstymų. Pamenu, rinkausi, ką studijuoti, ir tėtis paklausė: o gal teisę? Taip ir atsidūriau, kur esu dabar“, – pasakojo pašnekovė.
Visiškai priešingai nutiko jos vyriausiajai dukrai Gabrielei.
„Kai vaikystėje paklausdavo, kuo noriu būti užaugusi, net nedvejodama atsakydavau, jog noriu būti, kaip mama“, – teigia jau pusantrų metų Kauno apskrities VPK dirbanti G.Urbonavičiūtė.
Tiesa, vaikystės planus teko šiek tiek pakoreguoti.
„Baigusi teisės magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete, buvo pasirinkimas metus laiko mokytis policijoje įvadiniuose kursuose. Trijų mėnesių įvadinių kursų tais metais neorganizavo. Štai tada ir pasirinkau trijų mėnesių kursus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kuriuos baigus teko dirbti Medininkų poste. Po nepilnų metų perėjau į lygiagrečias pareigas Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyriuje. Išdirbusi tris mėnesius, tarnybą tęsiu Kauno miesto Dainavos policijos komisariate Veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja“, – apie profesinę kelionę pasakojo G.Urbonavičiūtė.
Skirtinguose padaliniuose, bet tame pačiame pastate dirbančios pareigūnės ne tik prasilenkia koridoriuje, bet retkarčiais drauge pusryčiauja ar pietauja.
„Didžiuojuosi dukra, nes matau, jog pasirinktame profesiniame kelyje sekasi, ji gerai jaučiasi. Žinoma, susitikusios ir darbe, ir namuose neišvengiame pokalbių apie darbą. Pasidaliname, pasitariame ir motyvuojame viena kitą“, – patikino moteris.
G.Urbonavičiūtė pridūrė, jog labai svarbu darbe susikaupusių emocijų neišlieti asmeniniame gyvenime.
Mama ir dukra vertina artimą ir stiprų ryšį. Mėgsta laisvalaikį praleisti kartu, atsigerti kavos, pasivaikščioti ar apsipirkti.
„Mama man didžiausias autoritetas visose gyvenimo pasirinkimuose“, – baigdama pokalbį teigė G.Urbonavičiūtė.