2020 10 06

Ilgoje eilėje balsuoti stovėjusi I.Šimonytė: „Gal galėtų būti išmėgintas sėkmingesnis mažumos Vyriausybės variantas“

Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė rinkimuose į Seimą, irgi pasinaudojo teise balsuoti iš anksto Lukiškių aikštėje. Jai teko atstovėti ilgą eilę. Klausiama apie būsimus darbus ir su kuo galėtų formuoti Vyriausybę, politikė užsiminė apie galimybę turėti mažumos Vyriausybę.

Antradienį nuo ankstyvo ryto Lukiškių aikštėje Vilniaus centre nutįso ilgiausia eilė norinčiųjų balsuoti iš anksto. Šia galimybe naudojosi ir politikai – balsuoti atėjo „Laisvės ir teisingumo“ partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Ne pirmą kartą eilėje

Popiet eilėje teko stovėti ir Ingridai Šimonytei: „Kažkuriuose vienuose rinkimuose savivaldybėje teko gana ilgą eilutę stovėti, dabar kai žmonės rečiau stovi, tai ta eilė turbūt atrodo labai ilga, jeigu stovėtų arčiau vienas kito, gal atrodytų trumpesnė. Bet eilė ilga ir labai gerai – tas mane džiugina.“

Jos teigimu, eilės rodo, kad žmonės nori eiti balsuoti, nors pirmos dienos aktyvumo rezultatai ir nerodo kažko ypatingo, bet tikrasis išankstinių rinkimų aktyvumas pasimatys po kelių dienų, kadangi šiemet iš anksto galima balsuoti net keturias dienas.

Paklausta, kodėl pati atėjo balsuoti iš anksto, o ne rinkimų dieną, I.Šimonytė paminėjo situaciją dėl COVID-19.

„Tiesą sakant, šiek tiek įvertinome riziką, kad prie dabartinės COVID-19 dinamikos gali netyčia atsitikti, kad būsi buvęs kokiam nors būry, kur kas nors netyčia bus testuotas ir jam bus nustatytas rezultatas, ir jeigu taip nutiktų penktadienį, tai klausimas, ar iš viso galėčiau eiti balsuoti. Todėl nusprendžiau, kad saugiau ateiti balsuoti iš anksto, ir raginu tuos žmones, kurie nerimauja ar bijo, kad bus daug žmonių, eiti iš anksto“, – kalbėjo politikė.

Tikisi „gero rezultato“

Klausiama, ko tikisi iš rinkimų, ji sakė, kad gero rezultato. Ką tai reiškia, vis dėlto sukonkretinti nedrįso. O apie būsimą darbą po rinkimų I.Šimonytė teužsiminė, kad sunkiai įsivaizduoja galimybes bendradarbiauti su tomis politinėmis jėgomis, kurios daro nuolaidų nusikalstamiems ir negerbiantiems žmonių teisių režimams, taip pat dėl Astravo elektrinės „paskatinti mūsų Rytų kaimynių“.

Politikoje priešų turėti nereikia, gali turėti oponentus, kartais su jais labai sunku rasti susitarimą, bet jeigu pradedi sau ieškoti priešų, tai iš viso nebelieka su kuo kalbėtis.

„Čia labai daug diskusijų apie vertybes, matyt, negalėtų būti. O toliau matysime, kam rinkėjai patikės Seimo narių mandatus. Pagal tai bus aišku, ar galima susitarti dėl darbų, nes susitarimai būtų dėl darbų, o ne dėl kėdžių ir pan.“, – tikino I.Šimonytė.

Į klausimą apie bendrą darbą su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga I.Šimonytė atsakė, visų pirma, paminėdama pastarųjų teiginius, kad jie su ja negalėtų dirbti, todėl ir jos to klausti nelabai yra prasmės.

Užsiminė apie mažumos Vyriausybę

„Jeigu jie taip yra nusprendę, tai jų teisė taip nuspręsti. Politikoje priešų turėti nereikia, gali turėti oponentus, kartais oponentai būna labai nuožmūs ir labai griežti, kartais su jais labai sunku rasti susitarimą, bet jeigu pradedi sau ieškoti priešų, tai iš viso nebelieka su kuo kalbėtis. <...>.

Manau, kad yra dalykų, dėl kurių su socdemais galėtume sutarti, gal tai nebūtinai turėtų būti koalicija, gal galėtų būti išmėgintas sėkmingesnis mažumos Vyriausybės variantas. Čia viskas yra aritmetikos rankose, kai mes matysime aritmetiką, tuomet galėsime ir pasikalbėti“, – apie būsimas koalicijas kalbėjo I.Šimonytė.

Daugiausia rinkėjų vis dėlto rinkimų apylinkėse laukiama sekmadienį, spalio 11 dieną, kai vyks pirmasis Seimo rinkimų turas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis