„Kokiose veiklose tai galėtų būti taikoma ir kiek tai būtų platu – apie tai dar bus diskusija Vyriausybės kanceliarijoje, tarp ministerijų ir kanceliarijos. Bet manau, kad tie sprendimai, kaip tam tikra schema, atsiras netrukus. Nežinau, ar kitą savaitę galės būti priimti sprendimai, bet kad jie galėtų būti pristatyti, kaip galimybė, tai tikėčiausi, kad kitą savaitę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Ji tvirtino, kad „dėl paso, kaip dėl techninio sprendimo, apsispręsta yra“, t. y. ekspertai yra pateikę rekomendacijas, kiek laiko turėtų būti praėję nuo vakcinavimo ar ligos diagnozavimo. Tačiau vis dar diskutuojama dėl to, ar jo koncepcija apimtų ne tik persirgimą ar vakcinaciją, bet ir neigiamą COVID-19 testą.
Kai kam atrodo, kad tai turėtų būti ir dar valstybė už tai turėtų sumokėti.
„Kai kam atrodo, kad tai turėtų būti ir dar valstybė už tai turėtų sumokėti. Tarkime, jei būtų kažkokia nuostata, kad su imuniteto pasu žmogus gali eiti vakarieniauti viešojo maitinimo įstaigose, tai nežinau, ar mokesčių mokėtojai būtinai norėtų sumokėti už tai, kad kažkas pasidarytų testą, kad nueitų į barą. O jei už testą reikėtų mokėti pačiam, tada eiti į kiną su testu, kai jis kainuoja galbūt brangiau nei kino bilietas, pasidaro kita problema“, – sakė I.Šimonytė.
Ji taip pat pripažino, kad papildomas masinis testavimas gali neproporcingai apkrauti mobiliuosius punktus ir blogėjant epidemiologinei situacijai pavėlinti atsakymus visiems likusiems, kurie laukia jų dėl įtariamo užsikrėtimo.
Premjerė sako, kad yra „įvairių techninių būdų“, kaip galėtų veikti imuniteto pasas, svarstoma ir galimybė panaudoti programėlę „Korona Stop“.
„Kitas būdas yra tiesiog patikrinti užklausos būdų e.sveikatoje, ar žmogus atitinka vieną ar kitą požymį, kuris yra aiškus – persirgimas arba vakcinacija. O testo klausimas – toks diskusinis, žinau, kad danai tą padarė, mūsų ekspertai to nerekomenduoja“, – tvirtino premjerė.
Danija antradienį tapo viena iš pirmųjų Europos valstybių, pradėjusių taikyti vadinamąjį imuniteto pasą – dokumento, kad žmogus yra paskiepytas nuo COVID-19, reikalaujama lankantis kai kuriose įstaigose. Estija svarsto, jog toks elektroninis sertifikatas, liudijantis apie imunitetą, šalyje galėtų veikti jau balandžio pabaigoje.
Europos Komisija praėjusį mėnesį pareiškė iki vasaros pradžios ketinanti sukurti imunizacijos pažymėjimų sistemą, leidžiančią laisviau keliauti skiepytiems, persirgusiems žmonėms, taip pat numatančią vieningas taisykles neigiamą COVID-19 testą turintiems keliautojams.
Neigiamo COVID-19 testo reikalavimas grįžtantiems dera su Konstitucija
I.Šimonytė sako mananti, kad neigiamo COVID-19 testo reikalavimas į Lietuvą grįžtantiems šalies piliečiams dera su Konstitucija, nors opozicija teigia priešingai.
Ji pabrėžia, kad Vyriausybės nutarimas nenustato draudimo iš principo neįsileisti testo neturinčių piliečių į Lietuvą.
„Su Konstitucija tai nederėtų, jei mes neįleistumėme į Lietuvą čia atskridusio žmogaus, turinčio lietuvišką pasą ir neturinčio testo. Nematau tokio reikalavimo. O reikalavimą (turėti neigiamą testą – BNS) savo piliečių atžvilgiu taiko dauguma Europos valstybių ir jų visų konstitucinis santykis su savo piliečiais, manau, kad yra labai panašus kaip Lietuvos“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.
Su Konstitucija tai nederėtų, jei mes neįleistumėme į Lietuvą čia atskridusio žmogaus, turinčio lietuvišką pasą ir neturinčio testo.
Anot jos, galimi pasirinkimai – apskritai drausti keliones, išskyrus būtinus tikslus, arba leisti grįžti su „tam tikrais saugumo reikalavimais“.
„Sakyčiau, kad žmonių atžvilgiu, turbūt, palankesnis yra antras variantas. Oro uoste yra galimybė tą testą pasidaryti, mano žiniomis. Tad jei jis atvyktų be testo – žinoma, kad jis būtų išleistas, jis būtų privalomai registruotas testo darymui. Bet geriau, kad to nebūtų, nes tai yra papildomas darbas. Oro linijos paprastai žmogaus, neturinčio testo, neįleidžia į lėktuvą“, – kalbėjo ji.
Savo ruožtu opoziciniai „valstiečiai“ teigia, jog Vyriausybės nutarimu nustatytas reikalavimas turėti neigiamą testą, išskyrus kai kurias išimtis, prieštarauja Konstitucijos 32-ojo straipsnio nuostatoms, kad „Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą“ ir žada kreiptis dėl to į Konstitucinį Teismą.
„Konstitucijos tekstas nenumato jokių išimčių, kurioms esant pilietis negali grįžti į Lietuvą, tad jau anksčiau konstitucinės teisės žinovai viešai yra įspėję Vyriausybę, kad leidimas atvykti tik su neigiamu testu prieštarauja Konstitucijai. Deja, Vyriausybė ignoravo šį įspėjimą ir galimas Konstitucijos pažeidimas tęsiasi toliau, o COVID-19 sergantys mūsų piliečiai netenka galimybės gydytis Lietuvoje, būti su savo šeima, kai jau humanitarinės priežastys, humaniškumas reikalautų jiems sudaryti galimybę saugiai sugrįžti“, – sako „valstiečių“ šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis.
Prievolė grįžtantiems į Lietuvą turėti iš anksto atliktą COVID-19 testą su neigiamu rezultatu įvesta prieš mėnesį Vyriausybės sprendimu, iki tol testas taip pat buvo būtinas, tik jį būdavo galima atlikti jau atvykus į Lietuvą.
Reikalavimai netaikomi per Lietuvą keliaujantiems tranzitu, taip pat dėl humanitarinių priežasčių atvykstantiems baltarusiams, persirgusiems ar pasiskiepijusiems asmenims, jaunesniems nei 16-os.
