Apie tai profesorė kalbėjo konferencijoje „Akistata su Covid-19: ar tapome stipresni?“, kuri surengta nuo pirmojo patvirtinto COVID-19 atvejo šalyje praėjus aštuoniems mėnesiams.
Konferencijos pradžioje kalbėjusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pastebėjo, kad šiuo metu itin trūksta visuomenės palaikymo.
Paskutinis skambutis
A.Mickienė sakė į konferenciją atskubėjusi iš ligoninės skyriaus, kur paliko sunkių ligonių, tad neslėpė, jog persijungti yra sunku – rūpi ir kolegos, ir kaip viskas vyksta ligoninėje.
„Turėjau tik minutę laiko pasižiūrėti į šios dienos skaičius – 200, 300, 400. Aš apibūdinčiau šitą situaciją, jeigu taip galima pasakyti, kaip paskutinį skambutį mums visiems susiimti ir nuo šiandien pat padaryti viską, kas priklauso nuo kiekvieno mūsų, kad mes visą šitą situaciją suvaldytume ir neleistume tiems skaičiams kilti.
Aš apibūdinčiau šitą situaciją kaip paskutinį skambutį mums visiems susiimti ir padaryti viską, kas priklauso nuo kiekvieno mūsų, kad šitą situaciją suvaldytume.
Jei tie skaičiai tokiu eksponentiniu tempu kils ir toliau, kontrolė išslys iš rankų ir nebeturėsime pakankamai žmogiškųjų pajėgumų COVID-19 ligoniams gydyti, strigs paslaugos žmonėms, kurie serga kitomis ligomis, ko mes labai nenorėtume, nes visos ligos yra vienodai svarbios. Žmonės, kurie serga širdies, onkologinėmis ligomis, mūsų visų bendras tikslas yra, kad ir jie gautų paslaugas. Bet ir kad COVID-19 pacientai gautų geriausias paslaugas, kad mums tam užtektų ir vietos, ir žmogiškųjų resursų“, – kalbėjo A.Mickienė.
Anot profesorės, svarbu nesužlugdyti ir ekonomikos. „Per pirmąją bangą visuomenė susitelkė, tai labai norėtųsi, kad visu rimtumu mes pažiūrėtume į tas priemones, kurios yra rekomenduojamos, kad žmonės jų laikytųsi ir kuo mažiau reikėtų tų reikalavimų, kad būtų geranoriškumas kaip pavasarį ir kad mes neleistume toliau situacijai blogėti“, – kalbėjo Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Jauniems irgi pavojinga
Nors įprasta sakyti, kad labiausiai saugoti reikėtų vyresnio amžiaus žmones, turinčius gretutinių ligų, tačiau tarp sergančiųjų nemažai ir jaunimo. Jauniems žmonėms irgi pasitaiko sunkių ligos atvejų.
Viena tokių – prodiuserė Justina Ragauskaitė, kurią virusas kamavo net daugiau nei 40 dienų.
A.Mickienė savo ruožtu nurodė pavyzdžius iš kitų šalių, kad jauniems žmonėms, kurie nesirgo itin sunkiai, jiems nereikėjo gulėti ligoninėje, dar bent tris savaites pasveikus išlieka tokie simptomai kaip nuovargis, dusulys, kosulys, todėl į normalų gyvenimą jie grįžti dar negali.
Kitas aspektas su jaunais žmonės yra tas, kad kai infekcijos paplitimas auga tarp jaunų žmonių, tai maždaug po trijų savaičių pasijunta pakilimas tarp 65 metų ir vyresnių.
„Kitas aspektas su jaunais žmonės yra tas, kad (visiškai neseniai pasirodė publikacija JAV) kai infekcijos paplitimas auga tarp jaunų žmonių, tai maždaug po trijų savaičių pasijunta pakilimas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Tai reiškia, kad kai sakome, kad čia jaunimas, jie serga lengvai, nieko blogo nebus, daug besimptomių, tai reikia turėti omenyje, kad socialiniai kontaktai tarp skirtingų visuomenės grupių yra neišvengiami. Jeigu matai plitimą tarp jaunų, žinok, kad pereis ir pas vyresnio amžiaus žmones, tada turėsime pakilimą jautriausioje grupėje“, – kalbėjo profesorė.
Tai labai gerai iliustruoja, kad socialinius kontaktus būtina riboti, ypač saugant tuos žmones, kuriems infekcija pavojingiausia – vyresnius nei 65 metų, turinčius gretutinių ligų.
Kaukių svarba
A.Mickienė pabrėžė, kad pagrindinis viruso plitimo kelias – oro lašelių. Saugotis to galima laikantis distancijos, nešiojant kaukes. O liečiant kažką užsikrėsti irgi galima, bet tai irgi nulemia minėti dalykai – kai nenešiojame kaukių, išskiriame savo respiracinius sekretus į aplinką, tie lašeliai nusėda ant kažkokių paviršių, kuriuos žmogus paliečia, nedezinfekuotomis rankomis paskui paliečia nosį ar akį, tai gali būti perdavimo būdas.
„Be jokios abejonės, šitas perdavimas yra mažiau reikšmingas, kadangi tam virusui aplinkoje reikia išbūti tam tikrą laiką, jis gali žūti ir pan. Pats pagrindinis kelias yra oro lašeliniu būdu“, – pabrėžė medikė.
Ji įspėjo, kad nors per šį laiką kito vietos, kur buvo didžiausia užsikrėtimo grėsmė, dabar visi jau suėjome į patalpas, nes atšalo orai, visas gyvenimas jau persikėlė į uždaras erdves. Todėl užsikrėtimų skaičiaus šuolis net ir nestebina, tai rodo ilgametė patirtis su kitomis užkrečiamosiomis ligomis.
Net vienas miręs yra daug
Profesorė sutinka su teiginiu, kad 80 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 perserga pakankamai lengvai, tačiau likę 20 proc. serga labai sunkiai ir tai jie patenka į ligonines, dėl jų stengiamasi pasirūpinti medicinos sistemos pajėgumais ir t.t.
Net jeigu ir 1 proc. mirštamumas, bet tas žmogus mirė visu 100 proc. ir jo visiškai neguodžia tai, kad 99 proc. išgyveno
„Daug žmonių serga lengvai, bet sunkusis segmentas sudaro didžiulę problemą. Kitas dalykas – ta statistika, procentai... Net jeigu ir 1 proc. mirštamumas, kaip vienas profesorius sakydavo, bet tas žmogus, kuris mirė, mirė visu 100 proc. ir jo visiškai neguodžia tai, kad 99 proc. išgyveno“, – kalbėjo A.Mickienė.
Ji teigė, kad šia liga susirgę ir ligoninėse atsidūrę žmonės sunkiai išgyvena ir tai, jog jie nebegali bendrauti su artimaisiais, kuriems irgi labai sunku – galbūt tai paskutinės gyvenimo dienos, o jie būti kartu negali.
Gydytoja neslėpė, kad taip sparčiai Lietuvoje didėjantys skaičiai ją gąsdina. Be to, dabar yra kur kas sunkiau, nei buvo pavasarį – tada atrodė, kad tai sprintas, o dabar tai jau maratonas.
Jos vadovaujame skyriuje yra 100 lovų, skirtų COVID-19 sergantiems, dabar užimtos jau 65. Personalas jau dabar pervargęs. „Dabar jau matome, kad tai nesibaigs labai ilgai. Todėl reikia ir ištvermės daug daugiau, ir be galo sunku yra medikams. Ypač viduriniam personalui, slaugytojoms.
Jeigu toliau užsikrėtimų taip daugės, tai pamatysime tokius medikų veidus, kokius matydavome reportažuose iš kitų šalių, nes krūviai yra nepaprastai dideli“, – teigė A.Mickienė.
Gydytoja taip pat kalbėjo, kad šių pacientų gydymas kinta, nes tai lemia klinikiniai tyrimai ir jų rezultatai.