Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad šiuo metu išgyvename jau ketvirtąją koronaviruso bangą.
Anot jo, kiekviena banga turi savo priežastį, o pastarosios priežastis – itin greitai plintanti koronaviruso delta atmaina.
Jo teigimu, sveikų žmonių, kurie nuo ligos mirtų pilnai paskiepyti, nebuvo.
„Todėl galima teigti, kad sveikiems žmonėms vakcina teikia tikrai gerą apsaugą ir iki šiol atvejų, kad mirtų po pilno vakcinacijos kurso sveikas žmogus, nebuvo“, – sakė jis.
V.Pečeliūno teigimu, įrodyta, kad yra ryšys tarp mažesnio antikūnų kiekio ir užsikrėtimo rizikos.
Izraelio duomenys, anot jo, rodo, kad trečioji dozė gerokai – net kartais, sumažina užsikrėtimo riziką.
Per pusmetį antikūnų kiekis mažėja tris kartus
Infekcinių ligų centro vadovė L.Jančorienė spaudos konferencijoje teigė, jog akivaizdu, kad vakcinų apsauga bėgant laikui blėsta.
„Antikūnų titras krenta maždaug 1,1 proc. per parą“, – pabrėžė ji.
Atlikus nedidelius tyrimus Lietuvoje, anot jos, matyti, kad per 6 mėnesius pas sveikus žmones antikūnų sumažėjo apie tris kartus. Tačiau pastebėta, kad kuo vyresnis asmuo, tuo sparčiau antikūnų mažėja.
Anot jos, tad akivaizdu, kad greičiausiai reikės revakcinacijos.
„Kaip sudėliosime tas rekomendacijas, bus matyti, bet rekomendacijos labiausiai palies tuos, kurie pirmieji paskiepyti – sveikatos priežiūros darbuotojai, globos namų darbuotojai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
L.Jančiorienės teigimu, klausimas, ar revakcinuotis reikės ta pačia vakcina, ar bus galima maišyti, iki šiol neatsakytas.
Šiek tiek turime palaukti papildomų duomenų, kad galėtume drąsiai teigti, kad jau tikrai visa populiacija nusipelnė revakcinacijos
„Šiek tiek turime palaukti papildomų duomenų, kad galėtume drąsiai teigti, kad jau tikrai visa populiacija nusipelnė revakcinacijos“, – sakė ji.
Medikės teigimu, Izraelyje šiuo metu revakcinuojami asmenys, vyresni nei 50 metų.
Skiepai mažiems vaikams – pakeliui?
Kalbėdama apie vaikų vakcinavimą medikė pabrėžė, kad mėnesių klausimas, kada skiepyti bus galima visai mažus vaikus.
„Galime pasidžiaugti, kad vakcinaciją turime nuo 12 metų ir manau, kad čia tik mėnesių klausimas, kai turėsime indikaciją ir nuo 2 metų, taip kad klinikiniai tyrimai taip pat vyksta ir vakcinacijos saugumo ir efektyvumo jaunesnių vaikų grupėse“, – kalbėjo ji.
V.Pečeliūno teigimu, analizuojant JAV duomenis, galima sakyti, kad vaikų mirtingumas nuo šios ligos yra šimtą kartų mažesnis, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad nulinis.
„Keltas klausimas dėl vaikų vakcinavimo yra aktualus ir pačių vaikų apsaugai, nes tam tikra rizika yra“, – kalbėjo jis ir pridūrė, jog vaikai sudaro apie 15 proc. populiacijos, tad jeigu ji liks nevakcinuota, nukentės pažeidžiami žmonės.
„Tam, kad būtų suvaldyta pandemija, vaikų vakcinavimo klausimas tikrai yra aktualus“, – pabrėžė medikas.
Tik vienas scenarijus – optimistinis
Santaros klinikų vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas sako, kad tai, kaip gyvensime ateityje, priklausys nuo to, kaip kis COVID-19 virusas.
Dabar, anot jo, niekur neberasime pirminio – Uhano, viruso varianto. Per šiuos dvidešimt mėnesių, anot specialisto, atsirado virš tūkstančio skirtingų atmainų, tačiau šis skaičius neturėtų gąsdinti, nes didžioji dalis atmainų neturi epidemiologiškai svarbių savybių.
Tačiau dalis atmainų apsunkino epidemiologinę situaciją.
„Kaip gyvensime, priklauso nuo to, kaip evoliucionuos virusas“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo D.Naumovas.
Jo teigimu, yra keturios teorijos, kaip gali vystytis pandemija.
Viena iš jų skelbia, kad virusas taps labiau mirtinas.
Ji yra iš tiesų galima
„Ji yra iš tiesų galima“, – pridūrė ekspertas.
D.Naumovo teigimu, kitas scenarijus – kad virusas pasikeis taip, jog visiškai neveiks vakcinos. Tačiau gera žinia ta, kad jos nuolat tobulinamos, kuriamos naujos.
Trečia teorija skelbia, kad virusas taps atsparus visiems vaistams, kurie dabar yra naudojami. Ketvirtoji teorija, anot jo – kad virusas taps mažiau mirtinas ir bus kaip paprastas peršalimo virusas.
„Jis yra tikėtinas, bet dar ne dabar ir dar ne artimiausiu metu“, – pabrėžė jis.
D.Naumovo teigimu, kuo daugiau žmonių pasiskiepija, tuo mažiau virusas plinta, tad mažiau atsiranda atmainų. Esant mažiau atmainų, tikėtina, anot jo, kad skiepai būtų ilgiau veiksmingi.
