„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Informaciniai karai ir demokratija: dr. N.Maliukevičius apie Seimo rinkimų iššūkius Lietuvoje

Artėjant Seimo rinkimams, Lietuva susiduria su didėjančia dezinformacijos ir informacinių karų grėsme. Šie iššūkiai kyla ne tik šalies viduje, bet ir platesniame Europos kontekste, kur informacinės atakos tampa vis dažnesnės. Tai kelia pavojų demokratiniams procesams ir visuomenės pasitikėjimui institucijomis, rašoma Vilniaus universiteto pranešime spaudai.
Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius / Vladimiro Ivanovo nuotr.

Ar įmanoma veiksmingai atsispirti šiems iššūkiams, komentuoja Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) informacinio karo, strateginės komunikacijos, konfliktų valdymo ir Rusijos politikos tyrėjas dr. Nerijus Maliukevičius.

Klasikinės rinkimų įtakos schemos aiškios, bet melagienos socialiniuose tinkluose – nevaldomos

„Kalbant su kokiais konkrečiais iššūkiais susiduria Lietuva, visų pirma, šnekame apie mūsų valstybės kaimynystę – autoritarinius Rusijos ir Baltarusijos režimus. Praktiškai nuo Nepriklausomybės atkūrimo šios priešiškos jėgos siekia įsikišti į mūsų demokratinius procesus. Taigi žvelgiant į visą Europą, turime tikrai nemažą patirtį, leidžiančią patarti ar pamokyti, ko galima tikėtis iš, pavyzdžiui, Kremliaus ar iš Minsko“, – sako dr. N.Maliukevičius.

Visgi, jo teigimu, technologine, medijų evoliucijos prasme vyksta revoliuciniai pokyčiai, kai vien žinoti klasikines politinės įtakos schemas nepakanka: „Buvo laikai, kai melagienas ir suklastotas naujienas (angl. fake news), gebėdavo sulaikyti žiniasklaidos filtrai – redaktorių kodeksas ar tradicinės žurnalistikos darbo principai. Šiai dienai didžiąją dalį informacijos visuomenė susirenka ne iš žiniasklaidos kaip tarpininko, tačiau tiesiogiai iš socialinių tinklų.“

Ekspertas konstatuoja, kad šiuo metu esame tokioje realybėje, kur yra begalė nepatikrintos informacijos, emocijų, o ne faktų. Todėl ir yra svarbi socialinių tinklų atsakomybė, iniciatyvos imtis moderatoriaus vaidmens prieš piktavališkus veiksmus ar nesąžiningus kandidatų pasisakymus, naudojančius apgaulingą informaciją ir modeliuojančius situaciją sau naudinga linkme.

Kaip rinkėjų jausmų audras išnaudoti rinkiminei paramai?

„Svarbus ir vartotojų kritiškas dalyvavimas informaciniame chaose. Siūlau atkreipti dėmesį į neseną pavyzdį, kai olimpinių žaidynių metu iškilo moterų bokso kova, kurioje pergalingai startavo didžiulę kontroversiją sukėlusi interlytė Imane Khelif ir daugelis viešų asmenų ėmė socialiniuose tinkluose užiminėti moralines pozicijas ir ginti tradicines vertybes dar nepatikrinę informacijos. Tai puikus pavyzdys, kai politikai siekia prieš rinkimus pasinaudoti kylančiomis emocinėmis ir visuomenę skaldančiomis pasipiktinimo audromis, taip užsitikrindami emocinę paramą“, – pažymi ekspertas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį ir į neseną atvejį iš priešrinkiminės kovos JAV, kai Donaldas Trumpas debatuose su savo konkurente į prezidento postą Kamala Harris pareiškė, esą imigrantai kai kuriose valstijose valgo šunis ir kates. Taigi ne diskusija apie ideologijas ar politines problemas, o populistinis pareiškimas išplito socialiniuose tinkluose ir tapo tikra sensacija.

Šiuo metu esame tokioje realybėje, kur yra begalė nepatikrintos informacijos, emocijų, o ne faktų.

„Kaip ir šiuo, taip ir kitais panašiais atvejais, nepalankūs režimai geba jais greitai pasinaudoti, užpildydami viešąją komunikaciją dezinformacijos kampanijomis. Kita vertus, ne tik priešiškų valstybių, bet ir savi politikai gali genialiai pasinaudoti mūsų emociniais refleksais, siekdami savo tikslų“, – tvirtina dr. N.Maliukevičius.

Kai rinkimai tampa vertybinėmis kovomis, gali nukentėti demokratija

Panašias tendencijas ekspertas pastebi ir Lietuvoje. Lietuvos Seimo rinkimai – taip pat savotiška politinė drama, kupina emocionalių epitetų, šūkių. Deja, kuo toliau, tuo labiau ji vis labiau tolsta nuo realių rinkėjų poreikių ir tradicinės politinės kovos. Užuot kalbėję apie vidaus politiką, švietimą, mokesčius ir pan. dalykus, kandidatai linksta prie tapatybių ir moralinių momentų.

„Demokratiškų šalių, tame tarpe ir Lietuvos, politikoje dominavo tam tikras švytuoklės principas, kai valdančiosios daugumos pasiskirstydavo partinės ideologijos pagrindu. Kurį laiką valdžioje esančius ir savo programą vykdančius tradicinę kairiąją socialdemokratų jėgą, keisdavo dešinieji krikščionys demokratai ar kitos dešinės centro partijos. Visgi šiandien šis principas išsibalansavęs, kadangi jis veikia jau nebe tradicinių politinių programų, o moralinių ideologijų principu. O viešojoje erdvėje vykstančios vertybinės kovos jas ypatingai užaštrina“, – pastebi dr. N.Maliukevičius.

Jo manymu, kai rinkėjai priima sprendimus kraštutinumų pagrindu, tai apsprendžia radikalesnių politinių veikėjų ar partijų atėjimą į valdžią ir prisideda prie visuomenės poliarizacijos. Be to, kraštutinių partijų populiarumas – bendra tendencija visoje Europoje.

„Kai politikai bando laimėti rinkimus pasitelkę populistinę retoriką, tai nėra didžiausia bėda. Problema tai tampa tada, kai valdžią gavę politikai ima keisti demokratinio žaidimo taisykles. Jei pažiūrėtume, kas vyksta Vengrijoje ar vyko Lenkijoje, tai autokratiškų bruožų turinčios Viktoro Orbano „Fidesz“ ar beveik dešimtmetį Lenkiją valdžiusios „Teisės ir teisingumo“ partijos po truputį ima uzurpuoti savo valdžią, perimdami žiniasklaidos ar teisminės valdžios kontrolę. Tai gresia rimtais demokratiniais praradimais“, – teigia dr. N.Maliukevičius.

Kitų valstybių įtaka rinkimams ir dezinformacija Lietuvoje

„Kalbant apie priešrinkiminės dezinformacijos eskalavimą Lietuvoje, verta pasižiūrėti ES publikuotus raportus apie užsienio šalių įtaką rinkimų metu. Ten formaliai įvardinamos kelios kryptys. Pirmiausia, įtaka iš piktavalių veikėjų per informacijos vartojimo pateikimą – t. y., kai įmetamos tam tikros dezinformacinės temos, darant įtaką rinkimų procesui. Pavyzdžiui, kad Vakarų demokratijų rinkimai nelegitimūs – suklastoti, o rezultatas žinomas iš anksto. Taip išoriniai autoritariniai režimai, šiuo atveju Kremlius, mėgina permesti savo vidines praktikas mums, o konkretūs politikai, turiu omenyje Eduardą Vaitkų, ima viešojoje erdvėje tiražuoti žinutes, esą rinkimai Lietuvoje nupirkti“, – aiškina dr. N.Maliukevičius.

Kraštutinių partijų populiarumas – bendra tendencija visoje Europoje.

Į šią kategoriją jis priskiria ir vienos iš partijų, Taikos koalicijos, retoriką: „Įdomu stebėti, kaip anksčiau didelius viršpelnius iš Rusijos naftos ir dujų verslo generavę politikai, vėliau juos reinvestuoja į politinius projektus. Nors anksčiau tie projektai buvo kitokie, dabar atsirado Taikos koalicija, o visa jos retorika yra susijusi su taika bet kokiomis sąlygomis, teritorijų atžvilgiu akivaizdžiai nenaudingomis nuo agresoriaus besiginančiai Ukrainai. Šiuo pagrindu yra išplėtota visa informacinė kampanija, o viešosiose polemikose partijos lyderis Viktoras Uspaskichas negali atsakyti, kam priklauso Krymas, tačiau manipuliuoja Klaipėdos krašto tema.“

Pasak dr. N.Maliukevičiaus, tai galima kvalifikuoti kaip piktavalėms šalims naudingą informacijos ir viešosios erdvės valdymą. Jis gali būti vykdomas tikslingai arba tiesiog naudojantis asmenų naiviu naudingumu. Visgi, jo įsitikinimu, minėti kandidatai taip elgiasi sąmoningai.

„Kitas būdas kištis – trukdyti įgyvendinti balsavimo galimybę. Pavyzdžiui, sakant, kad balsuotojos balsas nieko vertas. Arba prisiminkime kampaniją, kai buvo vykdomi apgaulingi skambučiai apie sprogmenis Lietuvos mokslo įstaigose. Jeigu panašus scenarijus pasikartotų rinkiminėse apylinkėse, piliečiai paprasčiausiai negalėtų įgyvendinti savo balsavimo teisės“, – tvirtina dr. N.Maliukevičius.

Greta kitų technologijų, politologas taip pat mini tiesioginę įtaką kandidatams ir partijoms. Už uždarų durų vykstantys korupciniai susitarimai – klasikinis pavyzdys. Europoje nemažai atvejų, kaip buvo išviešinta ir parodyta, kaip buvo papirkinėjami tam tikri kandidatai, kad jie atstovautų, šiuo atveju, Rusijos poziciją.

„Kitas aspektas yra pasitikėjimo mūsų demokratinėmis institucijomis tikslingas griovimas. Pasitikėjimas žiniasklaida, rinkimais, kitomis mūsų institucijoms turi nemažai iššūkių. Kai kažkas agresyviomis informacinėmis kampanijomis po truputį didina šias abejones, tai sukelia tam tikrą efektą. Galiausiai, techninės priemonės – kišimasis per infrastruktūrą, per kibernetines atakas. Pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos sistemų darbo sutrikdymas rinkimų metu“, – vardina ekspertas.

„Kitai manipuliavimu rinkiminėmis technologijomis garsėjančiai valstybei, Kinijai, mūsų regionas dar nėra centrinis dėmesio objektas. Tačiau kai tokiu tapsime, turime turėti omenyje, kad jos pajėgumai yra didžiuliai. Apskritai, demokratijos dabar yra nuolat atakuojamos, tad turime būti pasiruošę neutralizuoti bet kokį kišimąsi į rinkimus. Turime suprasti, kad esame atakuojami ne pavienių veikėjų, o bendradarbiaujančių autoritarinių sistemų – Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, kurios bendradarbiaudamos kuria autoritarinį aljansą, taikantį agresyvias priemones prieš mus. Kartais šios priemonės vadinamos hibridinio karo priemonėmis. Jei norime laimėti šią kovą, turime organizuotis į demokratinį aljansą, kuris turi būti atsparus, tokiam išoriniam spaudimui“, – įspėja dr. N.Maliukevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs