Klaipėdietė I.Rinau vakar sužinojo paskutinius lemiamus teismo sprendimus dėl savo mažametės dukros Luisos likimo. Pusketverių metukų mažylė, kuriai prieš porą savaičių buvo pripažinta ir Lietuvos pilietybė, turės būti grąžinta tėvui Michaeliui Rinau į Vokietiją.
Po tokių Aukščiausiojo Teismo sprendimų „15min“ kalbinta Inga sunkiai rinko žodžius. „Man labai skaudu. Tačiau aš kovosiu toliau“, – sakė moteris.
Dveji Ingos šeimos dramos metai, paženklinti teismų maratonų, palaikymo akcijų bei piketų, susilaukė didžiulio dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kam patikėti mažametės globą – mamai lietuvei ar vokiečiui tėvui – tokios diskusijos virė tiek aukščiausiose institucijose, tiek paprastų lietuvių namuose.
Visi laukė, koks bus galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdiktas.
Kaltina nežmoniškumu
Dar rugpjūčio pradžioje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjamos dvi bylos, susijusios su tolimesniu mažosios klaipėdietės gyvenimu: viena – dėl vaiko perdavimo, kita – dėl proceso atnaujinimo. Vakar teismas paskelbė savo išvadas, kurios nepalankios klaipėdietei.
Teismas nepatenkino I.Rinau prašymo nepripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Oranienburgo teismo sprendimo, kuriuo tėvui buvo priskirtos globos teisės, o motina buvo įpareigota grąžinti vaiką tėvo globai. Nagrinėdama bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą. Pagal šios institucijos sprendimą dėl I.Rinau bylos yra draudžiami ginčai dėl teismo sprendimo, kurio vykdymas yra patvirtintas teismo išduotu pažymėjimu.
Teismas nepatenkino ir antrojo I.Rinau prašymo atnaujinti procesą. Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujų aplinkybių ir kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Šios abi nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.
„Be abejo, tai neteisingi sprendimai, ypač dėl proceso atnaujinimo. Lieka konstatuoti, kad mūsų valstybė negina savo piliečių. Tarsi nuolaidžiaujama stipresnei valstybei – apgailestavo I.Rinau. – Tai yra nežmoniška, tačiau aš negaliu sudėti ginklų. Lieka dar vykdymo procesas. Panaudosiu visas teisines galimybes, kad dukrytė liktų su manimi ir savo broliu“.
Antstoliai tikisi taikos
Sprendimą dėl vaiko grąžinimo turi vykdyti antstoliai. Tačiau Antstolių rūmai informavo, kad paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai neužkerta kelio mergaitės tėvams susitarti tarpusavyje ir išvengti priverstinių Vokietijos Oranienburgo teismo sprendimo vykdymo procedūrų.
Lietuvos antstolių rūmai pabrėžė, kad antstolių dalyvavimas šiame procese būtų reikalingas tik tuo atveju, jeigu konfliktas tarp Luisos tėvų toliau tęstųsi ir vokietis M.Rinau reikalautų vykdyti sprendimą priverstine tvarka.
Antstolių rūmai tikisi, kad abu tėvai sieks apsaugoti dukters interesus ir pajėgs rasti kompromisą, padėsiantį geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą ir netraumuoti vaiko.
Jeigu Vokietijos sprendimą vis dėlto tektų vykdyti priverstinai, antstoliai imtųsi visų reikiamų priemonių, kad sprendimas būtų tinkamai įvykdytas. Visos teisinės procedūros būtų atliekamos pasitelkiant kvalifikuotus specialistus - Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovus bei vaikų psichologą – kurie padėtų rasti vaikui palankiausius sprendimo vykdymo būdus.
Tėvas persigalvojo
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė iš pradžių dar vylėsi, kad šeimos drama baigsis susitaikymu. Anot jos, dar šių metų pradžioje jų įstaigoje buvo Man tikrai buvo labai sunku. Visada sakiau, kad vaiko atskyrimas nuo motinos yra nesuvokiamas. Todėl stengiausi išnaudoti visas teisines priemones. Sakė I.Rinau.organizuoti keli abiejų tėvų bei Luisos susitikimai. „Viskas judėjo susitaikymo link. Inga sutiko su visais Michaelio siūlymais ir reikalavimais dėl dukros auginimo, kad galėtų likti gyventi su dukra Lietuvoje. Luisa kalba tik lietuviškai, ją sieja stiprus emocinis ryšys su broliu. Tėvas pageidavo, kad dukra būtų mokoma vokiečių kalbos, tartasi dėl susitikimų sąlygų. Tačiau kai tėvas grįžo į Vokietiją, jis man parašė elektroninį laišką, kad atsisako viską spręsti taikiai. Po teismo sprendimo negaliu prognozuoti, kaip bus toliau“, - „15min“ kalbėjo kontrolierė. Anot jos, teisiškai Lietuva turi paklusti tarptautiniams teisės aktams. Tačiau iš žmogiškosios pusės, pasak R. Šalaševičiūtės, labai gaila, kad Inga ir Michaelis nesusitarė vaiko labui viską išspręsti taikiai.
Jautė palaikymą
Dvejus metus dėl savo vaiko globos kovojanti I.Rinau džiaugėsi, kad visą tą laiką jai padėjo šeima, draugai, vėliau prisijungė ir visuomenė, šalies institucijos.
„Artimieji šalia manęs buvo nuo pat pirmųjų vokiečių teismų nepalankių sprendimų. Po to prisijungė Lietuvos institucijos. Kaip sakoma, vienas lauke – ne karys. Sistema mane vieną būtų sutraiškiusi. Be galo palaikė visuomenė, visuomeninės organizacijos, Vaiko teisių tarnyba, Seimas, Vyriausybė, generalinis prokuroras. Be šitokio palaikymo tikrai jau būčiau buvusi suvalgyta“, - pasakojo klaipėdietė.
Šeimos drama
Inga su vokiečiu Michaeliu Rinau susituokė 2003 m. Po pusantrų metų gimė Luiza
Vyras Ingą paliko, kai dukrytei suėjo 3 mėnesiai. Vėliau prasidėjo skyrybų procesas.
2006 m. Inga su Luisa ir sūnumi iš pirmosios santuokos grįžo dviem savaitėm atostogų į Lietuvą. Susirgus sūnui, motina nusprendė pasilikti gimtinėje ir nebegrįžti į Vokietiją.
2006 vasarą Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas nusprendė globos teises laikinai suteikti mergaitės tėvui. Vėliau tęsėsi teisminiai nagrinėjimai Lietuvoje.
Šį rugpjūtį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjami du skundai dėl Luisos – viena dėl vaiko perdavimo, kita – dėl proceso atnaujinimo. Vakar teismas paskelbė nutartis, kurios abi nepalankios I. Rinau.
