„Mes turime sutarti, kad laukiame savo senjorų paskiepijimo, o paskui galėsime atsakomybės prisiimti daugiau, kai nuo mūsų veiksmų kils mažesnė rizika tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami“, – po trečiadienio Vyriausybės posėdžio sakė premjerė.
I.Šimonytė sakė, kad negali garantuoti, kad pas mus neatsiras sparčiai plintanti mutacija ar panašių dalykų, o ir užsienio pavyzdžiai tokie, kad ribojimus atgniaužusios šalys kartais priverstos ir vėl juos sugrąžinti.
I.Šimonytė pabrėžė, kad klausimas, ar neteks griežtinti karantino, buvo kilęs jau tada, kai buvo svarstomas grožio paslaugų, dalies parduotuvių atvėrimas.
„Buvo kilęs klausimas, ar taip negali būti. Taip gali būti. Aš šito padidėjimo ar nemažėjimo tiesiogiai nesiečiau arba neturiu pakankamai duomenų, kad tiesiogiai galėčiau susieti su konkrečių paslaugų atlaisvinimu. Tačiau, kad žmonių mobilumas nuo šio atlaisvinimo yra gerokai padidėjęs ir tą rodo mobilumo duomenys, tai yra faktas, nereikia neigti ir to aš negaliu neigti“, – paklausta, ar gali tekti grįžti prie griežto karantino, pabrėžė ministrė pirmininkė.
Per kovą pirmąjį skiepą gaus 70 metų ir vyresni
Tačiau I.Šimonytė pabrėžė, kad einant į priekį ir vakcinuojant vis daugiau žmonių, apribojimai turės modifikuotis ir keistis.
Ji pakartojo, ką ir sakė trečiadienio Vyriausybės posėdyje: per kovą tikimasi bent jau pirmu skiepu paskiepyti vyresnius nei 70 metų asmenis. Jų rizika sunkiai sirgti arba net mirti nuo viruso yra pati didžiausia.
„Jau net pirmas skiepas riziką gerokai sumažina“, – pabrėžė ji.
Paskiepijus šią grupę, premjerės teigimu, žmonėms galima būtų leisti patiems pasirinkti, kiek jiems saugotis, turėdama omenyje galimus ribojimų atlaisvinimus.
Paklausta, kada galėtų būti labiau atlaisvinti ribojimai verslui, premjerė tikino, jog Vyriausybė tikėjosi šiuos sprendimus priimti šiandien, nes praėjusią savaitę tendencijos atrodė optimistiškai.
Ji pabrėžė, kad jei šiandien būtume priartėję ar kirtę 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ribą, Vyriausybės nutarimas dėl karantino būtų buvęs visiškai kitoks.
Tai priklausys nuo to, ar tai, ką matome, yra neigiamos tendencijos pradžia, ar kažkoks laikinas stabtelėjimas.
„Tačiau taip neatsitiko ir spėlioti, ar taip atsitiks kovo pirmąją savaitę, aš tikrai nesiimsiu. Labai norėčiau, kad taip atsitiktų, bet tai priklausys nuo to, ar tai, ką matome, yra neigiamos tendencijos pradžia, ar kažkoks laikinas stabtelėjimas, kuris stabilizuosis “, – pabrėžė ji.
Pradėjus daugiau testuoti paaiškės, ką daryti su judėjimo ribojimais
Vyriausybė trečiadienio posėdyje pratęsė karantiną iki balandžio 1 dienos bei leido lauke nedėvėti kaukių, jei arčiau nei per 2 metrus nėra kitų žmonių. Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių galios mažiausiai iki kovo vidurio, tačiau leista judėti tarp žiedinių savivaldybių.
Komentuodama šį sprendimą premjerė sakė, kad dabartinę situaciją vertina kaip įstrigimą.
„Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą. Pasiūlėme keletą sprendimų, juos yra susiplanavusi Sveikatos apsaugos ministerija – išplėsti esmingai testavimo apimtis“, – sakė ji.
Anot premjerės, jas išplėsti buvo raginama ir anksčiau, bet rezultatai ir dabar nėra labai geri.
Premjerė teigė, kad erdvės plėsti testavimui atsirado daugiau paskiepijus medikus, kurie anksčiau testus darydavo reguliariai.
„Esame sutarę, kad ta erdvė bus užpildyta tam tikromis didelėmis grupėmis, kurios yra tolygiai pasklidę Lietuvoje“, – kalbėjo ji.
I.Šimonytės teigimu, išplėstos testavimo apimtys leis pamatyti adekvatesnį konkrečių savivaldybių epidemiologinės padėties vaizdą.
Tai taip pat, anot premjerės, leis matyti, kokie judėjimo ribojimai nuo kovo vidurio dar yra reikalingi, jei bus reikalingi.
Tačiau ji pabrėžė, kad po kovo 15 dienos tęsto tokių judėjimo ribojimų, kokie galioja dabar, Vyriausybė greičiausiai nesiryš.
„Labai tikiuosi, kad galėsime pasiūlyti kitokius apribojimus, jei tai bus reikalinga, kad nevyktų judėjimai į ir iš savivaldybių, kuriose situacija gerokai blogesnė, negu kad likusioje Lietuvoje“, – kalbėjo ji.
Kurti imuniteto pasą nėra prasminga
Kurti imuniteto pasą, kol nėra galimybės nuo COVID-19 paskiepyti visų norinčiųjų, nėra prasminga, teigė I.Šimonytė
„Šiandien, kai skiepų pasiūla yra tokia maža, tikrai Vyriausybė nesiūlys imuniteto paso, todėl, kad tai reikštų, kad mes siūlome briedį girioje, o ne žvirblį rankoje, nes neturime skiepų tiek, kad galėtume paskiepyti, pavyzdžiui, visus norinčius, kurie galbūt norėtų pasiskiepyti ir gauti štai tokį dokumentą ir galbūt laisviau judėti ar kažkokius kitus dalykus daryti“, – sakė premjerė, kurią cituoja BNS.
Jos teigimu, šiuo metu tokia sistema nesudarytų pridėtinės vertės, nes „iš esmės būtų didžiajai daliai žmonių neprieinama“.
„Europos Sąjungos mastu, aš manau, kad šita diskusija vyks ir turbūt tokia praktiškiausia situacija, kada bus reikalinga tokio pobūdžio žyma, kad žmogus yra arba persirgęs, arba vakcinuotas, bus tarptautinės kelionės“, – sakė I. Šimonytė.
