Anot jos, pandemijos metais suformuotos Vyriausybės darbas ir pradžių atrodė – sulaukti vakcinų.
„Buvo daug pasipiktinimo, nesupratimo, daug žmonių, kurie reikalavo leisti jiems spręsti, kada jie turi numirti, nors kitais atvejais prisiimti atsakomybę žmonėms atrodė gerokai sunkiau. Akivaizdu, kad tai dabar jau yra beveik praeitis. Taip, kovidas dar yra, dar matome pakankamai įspūdingus skaičius, jau yra atsakymas, didžiulis imunitetas. Toliau sekame, kokia situacija ligoninėse, kiek žmonių miršta, tačiau tai, kas 2020-aisiais buvo pagrindinė problema, dabar labiau fonas“, – teigė I.Šimonytė.
Ji priminė ir praėjusius metus, kai Lietuva susidūrė su migrantų krize. „Teko imtis priemonių, apie kurias anksčiau nebūčiau pagalvojus: apie tvorą su kaimynine šalimi“, – teigė premjerė.
Tačiau ir šie įvykiai neprilygsta iššūkiams, laukusiems po vasario 24-osios, kai prasidėjo V.Putino sukeltas karas Ukrainoje.
„Ši nauja atkarpa tiesiog esmingai pakeitė tiek mūsų planus, tiek mūsų gyvenimus, tiek perspektyvas. Nes šiuo atveju skirtingai nuo kovido, nuo migracijos negalime pasakyti, kokia yra laiko riba. Negalima pasakyti, kiek laiko šiomis aplinkybėmis mums teks gyventi ir dirbti, ir prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Priminta, kad lietuviai karo pradžioje susitelkė padėti ukrainiečiams. Priimta apie 60 tūkst. pabėgėlių. Tai vienas didesnių rodiklių Europos sąjungoje, vertinant gyventojų skaičių.
Tačiau ilgainiui karas, kaip teigė premjerė, tapo tarsi įprastu gyvenimo fonu. Ir tik tokie įvykiai kaip Buča nubudina ir primena, kad karas nesibaigė ir negalima atsipalaiduoti.
Ji apgailestavo – nesanti burtininke ir negalinti nusikelti į praeitį, kai buvo galima padaryti esminius pokyčius. Interesai – tarp to kas „moka“ ir to kas „gauna“ – konfliktuojantys, todėl siekiamybė juos suderinti.
I.Šimonytė natūraliu procesu vadino ir opozicijos siekį kelti interpeliaciją net penkiems ministrams, tačiau pašiepė jų siekį keisti statutą, kad interpeliacijos pavyktų. Artėjančius savivaldos rinkimus primena ir siekis suversti kaltę ant ministrų už darbus, už kuriuos atsakingos savivaldybės.
„Kas labiau liūdina, tai ta selektyvioji atmintis, kai tie patys politikai, kurie praėjusioje kadencijoje priėmė kažkokius sprendimus arba atmetė kažkokius sprendimus (dabar apie tai pamiršo)“, – kalbėjo premjerė.
Ji taip pat priminė apie būtinybę keisti savo gyvenimo būdą, energetikos vartojimo įpročius. Tam reikės laiko.
Anot jos, kompensavimas elektros ir dujų kainos mokesčių mokėtojų pinigais negali tęstis. „Turėsime sudėtingesnį laikotarpį, per kurį surėmę pečius pereiti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Darysime viską geriausiai, kaip sugebame. Ar darysime tobulai? Žinoma, kad ne. Nežinau žmonių, kurie viską daro tobulai. Bet darysime geriausiai, kaip sugebame“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Vis dėl to ji rado ir kuo pasidžiaugti: didžiąją dalį suplanuotų Vyriausybės darbų jau pavyko įgyvendinti.
Kartu ji dėkojo tiek opozicijai, tiek šalies prezidentui, kad supratimas apie krašto gynybą, nepaisant atskirų elementų, yra vieningas. „Ir tai svarbiausia, ką galime šiomis aplinkybėmis išlaikyti“, – pažymėjo I.Šimonytė.
