„Tai nereiškia, kad karantinas toks, koks jis yra dabar, galios visa apimtimi visą ateinantį mėnesį, – po Vyriausybės posėdžio, kuriame karantinas be pakeitimų pratęstas iki vasario 28 dienos 24 valandos, kalbėjo ministrė pirmininkė. – Tačiau tai reiškia, kad Vyriausybė neturi pagrindo keisti režimo pagal ir viešumoje jau aptarinėtą situacijų klasifikaciją. Pagal ją esame pačioje blogiausioje kategorijoje nepaisant to, kad situacija ir yra gerokai pagerėjusi“.
I.Šimonytės teigimu, situacija taisosi, bet ne tiek, kad būtų galima kalbėti apie karantino atšaukimą.
Anot premjerės, kiekvieną savaitę bus svarstoma, kokie pakeitimai galėtų įsigalioti – tai priklausys nuo sergamumo. Šiuo metu stebima, kaip paveiks epidemiologinę situaciją praėjusią savaitę priimti palengvinimai, kai buvo leista formuoti socialinius burbulus ir daugiau vaikų mokytis nuotoliniu būdu mokyklose.
„Situacija nustojo gerėti taip sparčiai kaip ir pirmąsias savaites, nes geriausią poveikį karantinas duoda pačioje pradžioje“, – sakė ji.
Paklausta, kodėl nuspręsta palikti judėjimo ribojimus ir ar tai nėra perteklinė priemonė, I.Šimonytė teigė, jog pagrindinė priežastis, kodėl režimas lieka toks, koks buvo – pagal kriterijus nesame toje stadijoje, kurioje galėtų būti atlaisvinami mobilumo ribojimai.
„Yra keliasdešimt savivaldybių, kuriose situacija neatrodo iki galo pasitaisiusi“, – pabrėžė ji.
Dėl slidinėjimo centrų reikia dar kelių dienų diskusijų
Antradienį buvo paviešinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymai vasario 8 dieną leisti atnaujinti grožio paslaugas, mažesnes parduotuves, o vasario 1 dieną – atidaryti slidinėjimo centrus.
Komentuodama tai I.Šimonytė pabrėžė, kad jokių sprendimų nėra priimta, konkrečių datų nėra fiksuota.
„Pasiūlymai yra parengti atsižvelgiant į ministerijos mandatą. Žinoma, pakankamai atsakingai vertinant situaciją ir sudėliojant tam tikrus etapiškumus, dėl slidinėjimo centrų diskusija vyksta“, – kalbėjo ji.
I.Šimonytės teigimu, yra keletas niuansų dėl sąlygų, kuriomis galbūt ši veikla lauke ir galėtų veikti: ji pabrėžė, kad nesinorėtų, kad tokių centrų atvėrimas taptų paskata judėti iš vienos savivaldybės į kitą.
„Ar mums pavyks rasti tokį režimą, kuris tenkintų ir pačius slidinėjimo centrus – tai yra, jie matytų prasmę atsidaryti, ir taip pat epidemioliginę situaciją, tam dar reikia kelių dienų diskusijų, tuomet galėsime prie to klausimo grįžti“, – pabrėžė ji.
Garantijų dėl vakcinų neturi
Trečiadienį paklausta apie tai, ar realu iki vasaros vidurio nuo koronaviruso paskiepyti du trečdalius Lietuvos gyventojų, kaip praėjusį penktadienį teigė prezidentas Gitanas Nausėda, I.Šimonytė sakė, kad realu, „jei turėsime vakcinos dviem trečdaliams Lietuvos gyventojų“.
„Bet ar turėsime vakcinos dviem trečdaliams Lietuvos gyventojų, žinoma, gavę ją ne birželio 30 dieną, o nuosekliai per visą laikotarpį, to patvirtinti aš kol kas turimomis žiniomis negaliu“, – teigė premjerė.
I.Šimonytės teigimu, jei tektų skiepyti 100 ar 200 tūkstančių asmenų per parą, akivaizdu, kad tiek resursų mes nei turime, nei galėtume mobilizuoti.
„Jei pakankamas vakcinos kiekis būtų pradėtas gauti jau dabar, pagal tą planą, kurį turi ir diskutuoja su savivaldybėmis Sveikatos apsaugos ministerija, nebūtų didelės problemos paskiepyti tokio skaičiaus žmonių per dieną, reikia turėti vakcinos, kurios mes neturime“, – pabrėžė ji.
Kiek anksčiau prezidentūra yra pasidalijusi skaičiavimais, kad norint iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. Lietuvos žmonių, vasarį reikėtų skiepyti 10 tūkst. per dieną, o nuo balandžio – 34 tūkst. per dieną.
Trečiadienį Vyriausybė iki kovo 1 dienos pratęsė karantiną Lietuvoje.
Kol kas – be jokių kitų pokyčių, tai reiškia, kad toliau galios ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimai.
