Nemato grėsmės mažėjimo ženklų
I.Šimonytė ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė, kad šis vizitas jau buvo planuojamas anksčiau, bet dabar darbotvarkė buvo sudėliota pagal šio meto svarbiausias aktualijas.
Visuose susitikimuose buvo aptariama situacija prie Ukrainos sienų ir Rusijos eskaluojama grėsmė. „Vis dar esame toje situacijoje, kai ponas Putinas bando laikyti visas atviras opcijas“, – sakė ji. Tačiau premjerė teigė, kad tikimasi, jog įtampą pavyks numalšinti diplomatinėmis priemonėmis.
I.Šimonytė sakė, kad neskubėtų daryti optimistinių vertinimų dėl eskalacijos mažėjimo, nes Rusijos karių telkimas vis dar vyksta.
Anot jos, svarbu tai, kad Vakarų valstybės ir NATO, ES, JAV laikosi tų pačių principų, kad negali būti kalbos apie įtakos zonas, kelių rūšių NATO narystę.
Jos manymu, diplomatinės pastangos yra labai svarbios, nes rodo, jog aplink Ukrainą telkiasi laisvojo pasaulio šalys.
Iškėlė A.Radkevičiaus klausimą
I.Šimonytė teigė Kijeve iškėlusi klausimą dėl Graikijos teismo Lietuvai neišduoto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus, kuris Lietuvoje už akių yra nuteistas Sausio 13-oiojos byloje.
Anot premjerės, ji apgailestauja dėl Graikijos teismo, kuris neišdavė Lietuvai pagal Europos arešto orderį suimto Ukrainos piliečio, bet paleido jį į laisvę.
I.Šimonytė teigė iškėlusi klausimą, bet sakė šiuo metu negalinti pasakyti nieko daugiau, nes Ukrainoje dar ne visi detaliai informuoti apie šią situaciją.
„Tai visiškai šviežias teismo sprendimas ir nebūtinai visi apie tą teismo sprendimą žino tiek daug, kiek mes žinome, kadangi šiuo sprendimu buvome tiesiogiai suinteresuoti. Dėl paties sprendimo aš apgailestauju, šitas klausimas buvo iškeltas – tiek šiuo metu galiu pakomentuoti“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje iš Kijevo sakė I.Šimonytė.
A.Radkevičius praeityje yra kovęsis Donbase su Rusijos remiamais separatistais, tad, pasak ekspertų, gali kilti keblumų, jei Lietuva prašys Ukrainos jį išduoti.
53-ejų A.Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.
A.Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.
Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Gruodį A.Radkevičius šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A.Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių. Apeliacinis teismas dar savo sprendimo nepaskelbė.
Žadėjo visokeriopą pagalbą
Anksčiau ketvirtadienį I.Šimonytė teigė, kad Lietuvos turimos priešlėktuvinės raketos „Stinger“ Ukrainai bus perduotos artimiausiomis dienomis.
„Didiname karinių instruktorių skaičių šalyje ir aprūpiname Ukrainą papildoma ginkluote bei įranga. (...) Ukrainą artimiausiomis dienomis pasieks priešlėktuvinės raketos „Stinger“. Tikiuosi ir nuoširdžiai linkiu, kad Ukraina niekada jomis nepasinaudotų“, – spaudos konferencijoje Kijeve ketvirtadienį teigė ministrė pirmininkė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuva atnaujina Ukrainos karių reabilitaciją Lietuvoje.
Parama teikiama po to, kai Jungtinėse Valstijose pagamintos įrangos perdavimui pritarė šios šalies vyriausybė.
Lietuva Ukrainos specialiosioms karinėms pajėgoms taip pat perduoda nešiojamų termovizorių.
Savo ruožtu Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis teigė, kad Lietuvos parama yra „svarbi ir laiku“.
I. Šimonytė taip pat teigė, kad šį mėnesį Kijeve dirba speciali Vyriausybės misija, kuri aiškinasi būdus, kaip Lietuva galėtų labiau padėti Ukrainai – tiek dvišaliu, tiek Europos Sąjungos formatu.
„Galite pasikliauti tvirtu ir nepajudinamu Lietuvos palaikymu – dabar ir visada“, – kalbėjo ji.
Pasak premjerės, pastarąjį dešimtmetį Ukraina gina ne tik savo teisę į demokratinę šalies kryptį, ne tik suverenitetą, bet ir užtikrina „Europos saugumą ir tvarką“.
„Pasaulio tvarka, kai keli galingieji tamsiuose rūmuose pagal slaptus susitarimus dalinasi įtakos sferomis, jau seniai praėjo ir turėtų paskęsti užmarštyje“, – kalbėjo I.Šimonytė.
I.Šimonytės susitikimuose Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Denysu Šmyhaliu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku aptarta saugumo situacija, Lietuvos parama Ukrainai, santykiai su ES ir NATO, Ukrainos vykdomų reformų svarba.
Pirmąją vizito dieną Lietuvos Vyriausybės vadovė padėjo gėlių prie Nežinomo kareivio kapo, prie memorialų Holodomoro, Maidano ir karo Rytų Ukrainoje aukoms.
Taip pat numatytas susitikimas su Lietuvos kariais, dalyvaujančiais Lietuvos karinėje mokymų misijoje Ukrainoje.
Planuojama, kad penktadienį Lietuvos Vyriausybės vadovė lankysis Luhansko srityje.
Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Vakarai nuogąstauja dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą, nors Maskva tai neigia.