Ingrida Šimonytė: kitą trečiadienį Vyriausybė sustabdys galimybių paso naudojimą

Planą sustabdyti turi jau keletą savaičių

Kalbėdama apie galimybių paso stabdymą, premjerė sakė, kad tokį planą Vyriausybė turi jau keletą savaičių. Tačiau šią savaitę buvo kalbamasi dėl to su verslo struktūromis, derinama su kitomis suinteresuotomis grupėmis bei rengiamos techninės galimybių paso sustabdymo sąlygos.

Aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas Vyriausybės kitą trečiadienį.

„Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių, tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, buvo diskutuojama su verslu, kokie reikalavimai galimybių pasą galėtų pakeisti, ir aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas Vyriausybės kitą trečiadienį“, – penktadienį Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė premjerė.

Vyriausybės vadovė nedetalizavo, ar galimybių pasas bus sustabdytas visiškai, ar bus paliktos galimybės jį kur nors naudoti.

To nekomentuoja ir SAM.

„Visi sprendimai dėl galimybių paso bus priimti ir detaliau pristatyti kitą savaitę. Šiuo metu prašome vadovautis šiandien premjerės išsakyta pozicija“, – 15min nurodė ministerijos Spaudos tarnybos patarėja, laikinai vykdanti tarnybos vedėjo funkcijas, Neringa Mikėnaitė.

Ragina tartis su mokslininkais

I.Šimonytės kolegės konservatorių frakcijoje, Sveikatos reikalų komiteto narės Jurgitos Sejonienės vertinimu, galimybių pasą būtų galima naikinti, nes, plintant koronaviruso omikron atmainai, reanimacijos ir infekcinių ligų skyriai nesipildo.

„Omikron banga diktuoja savo taisykles. Matome, kad užsikrečia ir serga ir vakcinuoti, ir nevakcinuoti. Džiugu, kad serga lengvai ir situacija ligoninėse yra stabili, reanimacijos nesipildo ir infekcinių ligų skyriai nesipildo. Tai, matyt, ir yra ta prielaida, kuri leidžia galvoti apie tam tikrų priemonių panaikinimą galvojant apie tai, kad imunizuosis – ar dėl vakcinų, ar natūraliai persirgę – didžioji dalis visuomenės. Tą rodo ir kitų šalių patirtis“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ laidai „Nauja diena“ komentavo politikė.

Visgi, J.Sejonienės įsitikinimu, dėl galimybių paso naudos ir efektyvumo turi spręsti mokslininkai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Sejonienė

„Be galimybių paso, mes turime ir kitų priemonių, kurios galėtų būti taikomos, ką siūlo ir tie patys mokslininkai, pavyzdžiui, ilgesnes mokinių atostogas arba trumpą išėjimą mokytis į nuotolį.

Tų priemonių paketas tikrai yra ir galima rinktis įvairių. Jeigu mokslininkai pasakys, kad galimybių paso galimybės yra išsemtos ir jis šiuo metu pridėtinės vertės neduoda, manau, Vyriausybė ir nuspręs jo atsisakyti“, – teigė ji.

Pasą įvedė gegužę

Galimybių pasas Lietuvoje įvestas pernai gegužę kaip skiepijimosi skatinimo ir pandemijos valdymo priemonė. Vyriausybės sprendimu, jį galėjo gauti gyventojai, pasiskiepiję nuo COVID-19, persirgę šia liga arba sulaukę neigiamo koronaviruso testo rezultato.

Galimybių pasas suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.

Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.

Sausio 12 d. Vyriausybė nutarė galimybių paso vaikams iki 16 metų amžiaus galiojimą sustabdyti iki vasario 28 dienos. Buvo numatyta, kad nuo kovo 1 dienos vėl būtų reikalaujama galimybių pasą turėti vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių.

A.Dulkys neseniai kalbėjo kitaip

Dar sausio 19 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad galimybių paso pakeitimų nei artimiausiu metu, nei artimiausiomis savaitėmis neketinama stabdyti.

„Šiuo metu su galimybių pasu pakeitimų nesame numatę, nei šiandien svarstėme, nei kitą savaitę ruošiamės. Tikrai nei artimiausias kelias savaites, o gal ir daugiau“, – praėjusios savaitės trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Dulkys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys

Anot ministro, akivaizdu, kad galimybių pasas veikia, o į jį svarbu žvelgti kitų priemonių visumoje.

„Tikrai manom, kad jis veikia. Galime ginčytis, bet daugiau ar mažiau veikia. Patikėkit, yra dalykų, kur joks visažinis negali pamatuoti. Reikia matyt galimybių pasą visų priemonių visumoje“, – teigė ministras.

Galimybių pasų tikrinimas

Daugėjo raginimų atsisakyti galimybių paso

Pastaruoju metu prezidentas Gitanas Nausėda, kiti politikai bei kai kurie sveikatos apsaugos ekspertai ragino Vyriausybę stabdyti galimybių pasą ar peržiūrėti jo naudojimo sąlygas.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad galimybių pasas, plintant itin užkrečiamai COVID-19 omikron atmainai, turi mažai naudos, bet priešina visuomenę, ir ragino Vyriausybę persvarstyti jo taikymą.

„Mes turime permąstyti galimybių paso taikymą, nes ilgą laiką galimybių pasas tartum buvo netiesioginė skiepijimosi skatinimo priemonė. Aš manau, kad šiandien vis didesnę reikšmę turi įgyti testavimas. Štai kodėl aš vetavau įstatymą dėl mokamo testavimo“, – LRT ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Šalies vadovas pabrėžė, kad galimybių paso „pobūdis ir jo nauda labai smarkiai keičiasi“ vertinant, kaip plinta omikron atmaina, kadangi skiepai jau „nėra visiška panacėja užtikrinant žmogaus saugumą arba apsisaugojimą nuo susirgimo“.

„Šiandien, kaip jūs puikiai matote, serga tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės, todėl tas dirbtinis srautų atskyrimas į piliečius, kurie gali prieiti prie tam tikrų paslaugų, ir kiti, kurie negali, yra, pirmiausia, supriešinantis visuomenę, o antra, duodantis mažai naudos pandemijos valdymo prasme“, – kalbėjo prezidentas.

Mokslininkas visiškai atsisakyti nesiūlo

„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius penktadienį rašė, kad laikas keisti galimybių paso naudojimą.

„Nors omikron bangos situacija pakeitė dabartinę situaciją su galimybių pasu, tai nereiškia, kad galimybių pasas turi būti išmestas iš epidemijos valdymo priemonių arsenalo. Kiekviena banga reikalauja atskiro valdymo priemonių komplekso, kuris turi būti parenkamas atsižvelgiant į situaciją. Todėl reikia persvarstyti, kaip galimybių pasas bus naudojamas ateityje.

Atsiradus naujiems viruso variantams, nuo kurių populiacija bus apsaugota tik naujų vakcinų, galimybių pasas dėl savo efektyvumo turės būti vėl naudojamas. Kaip ir su karantinu, tikriausiai, verta įsivesti įstatyminį jo reglamentavimą ir nustatyti aiškius kriterijus, kada jis bus įvedamas ir kada bus atšaukiamas. Tai leis visuomenei tiksliau planuoti savo gyvenimą. Tas pats galioja ir kitoms epidemijos valdymo priemonėms, kurių efektyvumas yra įrodytas, kaip kaukės ir kontaktų ribojimas“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo V.Zemlys-Balevičius.