I.Šimonytė teigė, kad programos, kaip dokumento, rengimas nėra baigtas, bet pagrindines savo programos nuostatas ji yra parengusi.
Ketvirtadienio vakarą kalbėdama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) renginyje I.Šimonytė pabrėžė, kad Lietuvoje yra prirašyta daug programų visiems gyvenimo atvejams – ar tai būtų emigracija, ar demografija.
„Tų programų yra tiek, kad turbūt galėtumėm net visą žiemą kūrenti. Tačiau rezultatas toks, kad visuomenė jaučia tam tikrą neteisingumą ir nesaugumą ir tai kelia riziką mūsų socialiniam audiniui. Tai turi gerą provokatyvų poveikį įvairaus plauko populizmui“, – kalbėjo ji.
I.Šimonytė pabrėžė, kad šiuo atveju svarbus tikslas yra atsitraukti nuo abstrakčių koncepcijų, tokių kaip „gerovės valstybė“, ir įsivaizdavimo, kad jos pajėgios išspręsti ilgametes problemas.
I.Šimonytė sakė, kad vienas iš svarbiausių dalykų – visuomenės pasitikėjimas teisingumo sistema.
„Teismų sistema pasikeitė gana neatpažįstamai – nebėra nei munduro garbės, nei gynimo, nei daug girdime kompromitacijos atvejų, tačiau mūsų teisingumas yra lėtas. O lėtas teisingumas kartais yra taip pat blogai, kaip jokio“, – pažymėjo ji.
I.Šimonytės teigimu, viešajame gyvenime ima vyrauti kaltumo prezumpcija, o tai nesuderinama su žmogaus teisių principais.
„Pigus teisingumas kainuoja brangiai, į teisingumą mes turime investuoti papildomai“, – sakė ji ir pabrėžė turinti omenyje institucijų kompetencijas ir gebėjimą apskritai tarnauti žmonėms.
Politikė įsitikinusi, kad mūsų valstybė ilgą laiką elgiasi tarsi neapsisprendęs žmogus, nežinantis, ko nori – bando vienu metu eiti į abi puses, tačiau galiausiai tiesiog lieka stovėti išsižergęs.
„Bėda yra ta, kad mes trečią dešimtmetį einame užtikrintai priešingomis kryptimis. Viena vertus, įsivaizduojame, kad galime būti amerikietiško tipo mažų mokesčių valstybe, kita vertus – įsivaizduojame, kad galime žadėti žmonėms paslaugas, įsipareigojimus, išmokas, infrastruktūrą tokias, kokias turi valstybės, kurios taiko aukštus mokesčius“, – kalbėjo ji.
Galiu pažadėti, kad jeigu tapčiau prezidente, o „valstiečiai“ kai taps opozicija, aš tikrai jų teises principingai ginsiu.
Politikė pridūrė nesakanti, kad vienas ar kitas kelias yra geresnis, tačiau svarbiausias dalykas yra aiškiai suvokti kiekvieno kelio kainą.
Dabartinės padėties išlaikymas, anot jos, nieko neduos.
„Ką gali padaryti prezidentas šiuo atveju? Prezidentas gali padaryti daug turėdamas žmonių pasitikėjimo mandatą, inicijuodamas partijų, mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų diskusijas šiuo klausimu, galbūt kokį nacionalinį susitarimą – tai jau šiek tiek nuvalkiotas terminas, tačiau kažkoks įsipareigojimas politinių jėgų, kad su kiekvienais rinkimais nedarome, pavyzdžiui, švietimo reformos, nekeičiame tų dalykų, kuriems pasikeisti reikia labai daug laiko, yra labai svarbus“, – teigė ji.
Į prezidento postą pretenduojanti I.Šimonytė taip pat pabrėžė Konstitucijos apibrėžtų vertybių apsaugą.
Anot jos, pastaruoju metu tvyro nesaugumo jausmas ir kai kas tą nesaugumo jausmą bando eksploatuoti – uždrausti, apriboti, kažką nuspręsti už pačius žmones: „Mūsų tikslas yra išsaugoti visas pamatines vertybes, ar tai būtų žmogaus teisės, ar įstatymo viršenybė.“
Tai, anot jos, galima daryti įvairiai – per įstatymų keitimo iniciatyvas, per tų iniciatyvų vertinimą.
„Matome tam tikro nesuvokimo, kaip demokratija veikia, kad tai ne daugumos diktatūra mažumai, o visgi į mažumą reikia atsižvelgti“, – valdantiesiems įkando ji.
Pati I.Šimonytė iš prezidento tikėtųsi, kad jis saugos Konstitucijoje apibrėžtas vertybes visais įmanomais būdais.
„Galiu pažadėti, kad jeigu tapčiau prezidente, o „valstiečiai“ kai taps opozicija, aš tikrai jų teises principingai ginsiu“, – teigė politikė.
Partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti ambicingesnis
Kalbėdama apie krašto saugumo klausimus, I.Šimonytė teigė, kad Rusijos propagandiniai kanalai, teigdami, kad jeigu ji laimės rinkimus, nieko gero nereikia tikėtis, yra teisūs.
„Nemanau, kad Lietuvos kryptis – visapusiška integracija į Vakarus, gali keistis“, – pridūrė ji.
I.Šimonytė sakė, kad tikslai, šiame kontekste, yra du: pirmasis – saugi erdvė Lietuvoje ir aplink ją, antras – taisyklėmis paremtas pasaulis.
„Įtampų dėl taisyklių laikymosi nuolat kyla (...) manau, kad visus santykius turėtume plėtoti vertybių pagrindu. Lietuva, kaip maža valstybė, turi savo misiją, arba gali panaudoti misiją, tam tikrais atvejais būti neblogu tarpininku“, – teigė ji.
Svarbiais dalykais ji įvardijo gynybos stiprinimą, tačiau partijų susitarimas dėl jo galėtų būti ambicingesnis.
„Antras aspektas – Lietuvos atsparumas įvairioms įtakoms. Kalbu apie energetinę nepriklausomybę, integraciją į Vakarų tinklus, tai artimiausio laikotarpio vienas didžiausių prioritetų“, – kalbėjo ji. Politikė minėjo atsparumą kultūrinei įtakai, ateinančiai iš Rytų.
Kalbėdama apie konkrečias šalis, ji pabrėžė, jog JAV ir jų lyderystė NATO mums be galo svarbi, ir dar yra ką veikti plėtojant ryšius.
I.Šimonytės teigimu, ES galėtų galvoti apie vieningesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.
„Lenkija – svarbi partnerė, kaimynė, labai gerai, kad santykiai šiltėja, bet gal galime padaryti ir daugiau“, – kalbėjo ji. Politikė pabrėžė, kad su šia valstybe mus sieja bendras grėsmės suvokimas.
Su Baltijos šalimis, anot jos, derėtų atšviežinti santykius, o tam gera proga nusimato švenčiant Baltijos kelio trisdešimtmetį.
Paskutinėje apklausoje – pokyčiai
Paskutinėje gyventojų apklausoje, kurią paskelbė dienraštis „Lietuvos rytas“, antroje vietoje buvusią I.Šimonytę aplenkė premjeras S.Skvernelis.
Sausio 26 dieną skelbtoje apklausoje už S.Skvernelį balsuoti žadėjo 16,9 proc. (10,6 proc. gruodį), už konservatorių iškeltą I.Šimonytę – 16 proc. (19,8 proc. gruodį) respondentų. Gitanas Nausėda pirmauja su 23,3 proc. (23,4 proc. gruodį) reitingu.
Prezidento posto taip pat siekti ketina filosofas Arvydas Juozaitis, Liberalų sąjūdžio kandidatas Petras Auštrevičius, parlamentaras Naglis Puteikis, Valentinas Mazuronis, Alfonsas Butė, Raimonda Daunienė, Kazimieras Juraitis, Vitas Gudiškis.
Seimo narė Aušra Maldeikienė neseniai pranešė pasitraukianti iš kovos.
