Diskusijoje su Šiaulių visuomene dalyvavo ir dar keletas visuomenei žinomų veidų, kurie, paryškindami savo kandidatės teigiamas savybes, leido jai truputį pailsėti nuo intensyvių klausimų.
Pirmoji replika iš salės, jog ne taip sukirčiuotas kandidatės vardas – turėtų būti kirtis ant paskutinio skiemens. Čia I.Šimonytės ginti stojo Rytis Zemkauskas. Jis priminė, kad iš esmės kalbėdamas savo gimtąja kalba negali padaryti klaidos. Gali tik pažeisti kalbininkų nustatytas taisykles.
Prabilusi I.Šimonytė kalbėjo apie laisvę. Ši tema užėmė didžiąją dalį diskusijos ir vis pasireikšdavo skirtingomis formomis. Pirmiausia kandidatė priminė, kad prezidentas nėra Lietuvos viršininkas.
Geriausiu atveju atstovas, kuris bando suderinti skirtingus interesų grupių interesus: „Interesų grupės yra normalu. Nenormalu, kai koks interesas neproporcingai paima viršų kitų atžvilgiu.“
Kandidatė daug kalbėjo apie ekonominį modelį, kuris labiausiai, jos nuomone, tiktų Lietuvai. Minėjo, kad kraštutiniai amerikietiškas ir skandinaviškas variantai mums netiktų – nesutiktume mokėti tokių didelių mokesčių kaip Skandinavijoje, o mūsų politikai niekada nekalbės apie privatų aukštąjį mokslą ir sveikatos draudimą kaip JAV.
Kodėl verta būtų atkreipti dėmesį į vokišką variantą? Ten šalia apgalvotos ekonomikos eina krikščioniškas požiūris į tuos visuomenės narius, kuriems reikia pagalbos.
„Skandinavijoje viešasis sektorius didelis, mokesčiai dideli – kodėl tos šalys nežlunga ir jos yra konkurencingos? Tai priklauso nuo to, ar kontraktas šalyje veikia sąžiningai, ar visuomenė mano, kad tai, kas padedama ant stalo ir grįžta, yra daugmaž sąžininga. Pas mus – paliksi ant stalo ir stovėsi už kampo, žiūrėsi, ar kas pavogs. Skandinavija pas mus neveiktų“, – komentavo kandidatė.
Taip karo vadas nesidžiaugė, perplaukęs pirmąją upę, kaip Šimonytė išėjusi į antrą turą.
Iš salės kreipęsis šiaulietis sukritikavo dėl per didelio džiaugsmo patekus į antrą turą – turėjo omenyje šokius ir gestus: „Taip karo vadas nesidžiaugė, perplaukęs pirmąją upę, kaip Šimonytė išėjusi į antrą turą“.
Kandidatė pasiteisino: „Man atrodo, kad reikia būti rimtiems, kai yra rimti reikalai ar reikia kartais tvarkyti jovalą. O jei smagus momentas, galima pasismaginti, pasilinksminti, suprantant, kad tai tik tarpinė stotelė. Esu nuoširdus žmogus. Kai man linksma, norisi pašokti“.
Kandidatė susirinkusiems linkėjo nepasiduoti pagundai gauti greitus atsakymus. Jos žodžiais, greitas atsakymas dažniausiai būna į klausimą „kas yra kaltas“, o ne „ką daryti“.
Ji kalbėjo, kad didžiausia dilema mūsų žmonėms, kad jie viena koja bando būti liberalais, o kita – kraštutiniais kairiaisiais: „Tas kojas reikia pastatyti kartu vienoje pusėje arba kažkur per vidurį.“
Viena koja bandome būti liberalais, o kita – kraštutiniais kairiaisiais.
Kai vienas Šiaulių politikas iš salės prabilo apie tai, jog reikėtų rėžti procentus nuo didžiųjų kompanijų pelnų, kandidatė suprato, apie kokias pasaulines tendencijas eina kalba ir pasiūlė nelyginti tarpusavyje tokių kompanijų kaip „Google“ ir „Maxima“: „Plakate kiaušinius ir obuolius. Ten, kur uždirbamos pajamos, ten ir turi būti mokesčiai – tai yra tai, kas turėtų būti pasaulyje norma“.
Iš to išsivystė ir diskusija apie populizmą. Kandidatė juokavo, jog Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio trenerių ir tiek pat finansų ministrų.
Mes norime visko? Ar esame pasirengę balsuoti savo eurais už tai?
Pastebėjo, kad konservatoriai į valdžią Lietuvoje ateina keistais laikais – kai šalyje būna labai aukštai užkeliami lūkesčiai, kai politikai eina į valdžią garsiai žadėdami visiems orius atlyginimus.
„Mes norime visko? Ar esame pasirengę balsuoti savo eurais už tai? Tokių politikų paklausiu – iš ko tai padarys? Visi kaip vienas atsako – sumažinsiu biurokratų. Tie žmonės manipuliuoja. Tik trys procentai tenka biurokratams – visoms ministerijoms ir ambasadoms. 70 procentų – švietimas, socialinė apsauga, sveikata. Esu už tai, kad bazines paslaugas gautų visi. Nedera atsipirkti nuo žmonių, kuriems turime pasiūlyti rūpestį, keliais eurais“, – tvirtino kandidatė.
I.Šimonytė klausė ir atsakė – ko reikia verslui? Ar mažesnių mokesčių, ar kvalifikuotų bendruomenių, sanglaudos, gerai veikiančių inspekcijų? Tai kainuoja pinigus.
„Netvaru yra žadėti didelius atlyginimus po penkerių metų. Tvaru yra turėti drąsos pasakyti, kad mūsų kontraktas yra toks, koks yra iš tiesų, ir tai paskirstyti teisingai“, – teigė Šiaulių viešnia.
Po to, kai pabūsiu čia, turbūt galėsiu apakėti porą Šiaulių laukų.
Kandidatė prasitarė, kad jos energijos šaltinis yra žmonės, su kuriais tenka bendrauti: „Mano baterijos yra žmonės. Žinau, kad nežadu pigios dešros ir alaus nemokamai. Nežadu, nes per daug žmones gerbiu. Po to, kai pabūsiu čia, turbūt galėsiu apakėti porą Šiaulių laukų“.
Rasti motyvą, kodėl esu už. Tiesiog už. Tada, galbūt, amžinas nusivylimas, kuris mus ištinka, jau nebeturės naujo šanso.
Kandidatė kalbėjo, kad viena iš mūsų nesėkmingų santykių su įvairiomis valdžiomis priežasčių – mes vis dar esame žmonės „prieš“, vis dar norime kažką bausti: „Ar Nausėda, ar Šimonytė – rasti motyvą, kodėl esu už. Tiesiog už. Tada, galbūt, amžinas nusivylimas, kuris mus ištinka, jau nebeturės naujo šanso“.
Po susitikimo I.Šimonytė fotografavosi, dalijo autografus, tačiau tuo pačiu atsakinėjo ir į priėjusiųjų klausimus. Žmogus abejojo, ar balsuoti už ją – gal atšauks visus alkoholio ribojimus?
I.Šimonytė pasiūlė nesukti dėl to galvos – prezidentai tokių dalykų tikrai nekeičia. Kai kuriuos ribojimus kritikavo, tačiau ne vienam ir pritarė. Prisipažino, jog dėl kai kurių institucijų elgesio, kuomet buvo plėšomi žurnalų puslapiai, jai buvo ir gėda.
