„Turbūt patys matote iš skaičių, kad gerų žinių nėra. Situacija tokia pat kaip vakar ir užvakar“, – po trečiadienio Vyriausybės posėdžio, kuriame šią savaitę nebuvo svarstomi jokie karantino režimo pakeitimai, kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, negalima sakyti, kad situacija bloga tik tam tikrose savivaldybėse – esą prastėjimo tendencijos pastebimos ir kitur.
Paklausta, kokio karantino režimo tikėtis po Velykų, I.Šimonytė teigė, kad tai priklausys nuo to, kaip sergamumo dinamika atrodys artimiausiu metu.
„Todėl tikrai labiausiai priklauso nuo to, kaip mes patys visi elgsimės. Jeigu šventes stengsimės sutikti saugiai ir pernelyg nekeldami rizikos vieni kitiems namudiniu bendravimu, nebus kažkokio spaudimo sveikatos sistemai – šiuo metu ji kol kas stabili – gali griežtų sprendimų Vyriausybei pavykti išvengti“, – kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, artimiausiu metu laukia pokalbiai su prekybininkais apie artėjantį šventinį savaitgalį. I.Šimonytės teigimu, bus kalbama apie tai, kad būtų laikomasi dabar galiojančių reikalavimų, kad nereikėtų jų griežtinti.
Premjerės teigimu, ekspertai teigia, kad judėjimo ribojimai yra priežastis, leidusi „britiškajai“ koronaviruso versijai Lietuvoje neišplisti taip, kaip ji išplito daugelyje kitų šalių.
„Žinau, kad žmonės nėra patenkinti, žinau, kad erzina ir pykdo, bet vis dėl to vaidmenį tie judėjimo apribojimai suvaidino ir manau, kad tas vaidmuo buvo teigiamas“, – kalbėjo ji.
I.Šimonytės teigimu, norėtųsi, kad per Velykas judėjimo būtų mažiau ir nepasikartotų tai, kas įvyko pernai po Vėlinių, kai po jų minėjimo bangos plitimas buvo labai spartus.
„Tikrai suprantu žmonių savijautą ir tikrai atsiprašau dėl jos ir apgailestauju. Su visa savo širdimi esu su žmonėmis, kurie labai norėtų keliauti, bet prašau per Velykas išvengti tų kontaktų, kas mums leistų primažinti bangos kilimą“, – teigė premjerė.
Jos teigimu, akivaizdu, kad Vilniuje ir apylinkėse epidemiologinė situacija greitai nepagerės.
Tikisi, kad vakcinavimas per šventes nesustos
I.Šimonytė sakė, kad gerai, jog pastarąją savaitę pavyko padidinti testavimo apimtis. Anot jos, turint omenyje, kad nebėra grupių, kurios testuodavosi rutiniškai, dabartiniai skaičiai leidžia tikėtis, kad ir kitos priemonės leis situaciją valdyti.
Ar galima tikėtis, kad vakcinavimas šventinį savaitgalį nesustos?
Anot premjerės, taip, „jei bus pasirinkimas skiepyti, jei bus žmonių, kurie norės dirbti“.
„Tikrai mes esame pasirengę mokėti tiems žmonėms už darbą, kad jie skiepytų. Tai yra savivaldybių administracijų, kurios turės tą procesą organizuoti, gebėjimo įtikinti žmones dirbti per šventines dienas. Iš centrinės valdžios galiu duoti tokį patikinimą, kad įkainis bus didesnis ir tuo stengsimės motyvuoti kuo daugiau žmonių“, – kalbėjo ji.
Ketina keisti skiepijimo taktiką
Premjerė trečiadienį teigė nemačiusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paaiškinimo, pagal kurį teisėjai tapo viena iš prioritetinių skiepijimo grupių.
„Mano vertinimu, situacija yra gerokai paprastesnė. Šiuo metu yra apie 300 tūkstančių žmonių, kurių amžius daugiau kaip 65 metai. Dar panašiai tiek žmonių, kurie yra jaunesni, bet turi ligų, dėl kurių jie taip pat skiepijami prioriteto tvarka“, – sakė ji.
Politikės teigimu, per artimiausią pusantro mėnesio reikia šiuos žmones paskiepyti kaip įmanoma greičiau.
Po to, anot jos, skiepijimo taktiką reikės keisti, pereiti prie skiepijimo dideliuose kolektyvuose, kur galima paskiepyti daug žmonių vienu metu.
„Tai manau, kad ta kategorija, kuri vadinasi „visuomenei svarbias funkcijas atliekantys asmenys“ arba ji smarkiai keisis pakeliui, arba taps nebe tokia svarbia, nes vakcinų kiekis jau tuo metu turėtų būti labai didelis“, – kalbėjo premjerė.
Ji pridūrė nenorinti priešinti profesijų.
„Mūsų problema bus skiepyti sparčiai, o ne aiškintis, kas dirba svarbesnį darbą visuomenei“, – kalbėjo ji.
Sulauksime gerokai didesnių vakcinų kiekių
Paklausta, ar ją tenkina vakcinavimo tempai, I.Šimonytė sakė, kad 11 – 12 tūkst. „nėra geriausia, ką ji yra mačiusi“ ir norėtųsi, kad per parą būtų vakcinuojama apie 20 tūkst. žmonių.
„Žinoma, kai kur trūksta darbo rankų, todėl, kad tie patys žmonės ir testuoja, dirba mobiliuosiuose punktuose ir testuoja. Mano žiniomis, SAM tą problemą sprendžia leisdama tuose procesuose dalyvauti studentams, vaistininkams ir kitiems žmonėms, kurie gali tai padaryti pakankamai kvalifikuotai“, – teigė ji.
Pastaruoju metu visuomenėje neslepiama pasipiktinimo dėl išpilamų vakcinų, jei žmonės tiesiog neatvyksta skiepytis. Tokiu būdu buvo prarasta mažiausiai 100 dozių.
Galbūt ir norėtųsi pateikti tą problemą kaip labai didelę, bet aš sakyčiau, kad mes kol kas neturime tokios problemos.
„Jūs pabandykite palyginti santykį šimto vakcinų, kurias minite, ir pusės milijono, kurios jau yra kažkam suleistos. Atrodo, galbūt ir norėtųsi pateikti tą problemą kaip labai didelę, bet aš sakyčiau, kad mes kol kas neturime tokios problemos. Buvo ir technologinių priežasčių, kodėl taip atsitiko, pavyzdžiui, vakcina buvo atskiesta, nespėta sunaudoti ir tada ji buvo išpilta. Jei tai yra viena ar dvi vakcinos per konkrečią skiepijimo vietą, tai jūs pasakykite, kokią eilę prasmingai galima sudaryti žmonių, jei ateitų 20 žmonių, lauktų, ir vieną vakciną kažkas vienas gautų nepanaudotą. Tai, matyt, to nusivylimo gal būtų dar daugiau“, – kalbėjo premjerė.
I.Šimonytės, su vakcinavimo vietomis yra sutarta, kad rytais skiepytų tomis vakcinomis, kurios turi panaudojimo valandas, o vėliau tomis, kurios gali būti panaudojamos per porą parų. Tokia yra „AstraZeneca“ vakcina.
I.Šimonytės teigimu, artimiausiu metu Lietuvą pasieks didesni vakcinų kiekiai, nei pasiekdavo iki šiol.
„Pagrindinis artimiausio laiko iššūkis ir uždavinys bus kaip įmanoma geriau panaudoti tas vakcinas, kurių šią savaitę tikrai gausime, lyginant su bet kuriomis savaitėmis anksčiau, jau labai nemažai ir šią savaitę savivaldybėms yra jau arba bus paskirta daugiau negu 130 tūkst. dozių, iš kurių pirmajai dozei galima bus skirti 96 tūkst.“, – kalbėjo premjerė.
Kalbėdama apie vadinamąjį „žaliąjį pasą“ premjerė sakė, kad reikės nutarti, koks žmogus yra „saugus“ epidemiologiniu požiūriu.
„Kiek laiko turės būti praėję po kiekvienos vakcinos, kiek laiko po persirgimo galime fiksuoti, kad žmogus turi imunitetą. Kad šiuos parametrus paėmus iš e.sveikatos žmogui galėtume suteikti galimybę ar laisviau judėti, ar dalyvauti kažkokiuose renginiuose“, – teigė ji.
