„Balsavau už geriausią kandidatą, – viena atvykusi balsuoti pasakė I.Šimonytė, prie kurios grūdosi ir kone mušėsi būrys žurnalistų, fotografų ir operatorių. – Visada balsuoju už geriausius – taip ir šį kartą.“
Esą puikiai išsimiegojusi ir sekmadienį dar savaitgaliu pasimėgauti pažadėjusi kandidatė šypsodamasi linkėjo žmonėms pasitikėjimo.
„Palinkėčiau, kad, kas bebūtų išrinktas, nebūtų taip, kaip būna labai dažnai būna – atsikėlę pirmadienio rytą jau žinome, kad išrinkome ne tą. Norėčiau, kad duotume tam žmogui ar žmonėms šansą“, – tvirtino I.Šimonytė.
Paklausta apie pirmuosius darbus, ji teigė, kad „pirmasis darbas būtų aiškus“ – kalbėtis apie naująją vyriausybę: „Su naujais galimais ministrais apie tuos dalykus, kurie, man atrodo, yra patys svarbiausi.“
I.Šimonytė pridūrė nebūtinai kalbanti apie premjero Sauliaus Skvernelio atsistatydinimo atvejį. Kad atsistatydins, S.Skvernelis pareiškė po nesėkmingo pirmojo prezidento rinkimų turo.
„Vyriausybė bet kuriuo atveju grąžina įgaliojimus ir ministrų kaita yra galima. Net jei premjeras Skvernelis lieka poste, dauguma yra ta pati ir niekas nesikeičia, daryti kadrų pakeitimus ministrų kabinete taip pat yra ir premjero prerogatyvoje“, – tvirtino I.Šimonytė.
Jos teigimu, pagrindinis reikalavimas ministrams turėtų būti besąlygiška premjero parama ir atrama parlamento daugumoje.
„Manau, kad šiandien yra ne vienas ministras, kuriam to trūksta. Vadinasi, reikia keisti žmogų arba požiūrį. Ką lengviau pakeisti, šiandien negaliu pasakyti“, – pridūrė kandidatė.
I.Šimonytė: „Kai politikoje dalyvauji ne pirmus metus, nieko labai sunkaus nebuvo. Kai grafikai įtempti, fizinių jėgų kažkiek netenki, bet išsimiegi, ir vėl viskas gerai.“
Rinkimų kampaniją I.Šimonytė, kuri pakartojo, esą pergalės rinkimuose atveju su pirmuoju prezidentiniu vizitu vyktų į Lenkiją, pavadino „korektiška, pakankamai nuosaikia ir gal net nuobodžia“. Kodėl?
„Daugelis kandidatų stengėsi vengti savo nuomonės atskirais klausimais (išsakymo, – red.). Tad daugeliu atvejų diskusijos buvo aptakokos. Bet galbūt tai ir gerai, galbūt žmonėms to ir reikia“, – teigė I.Šimonytė, kuriai rinkimų kampanija nepasirodė labai sunki.
„Kai politikoje dalyvauji ne pirmus metus, nieko labai sunkaus nebuvo. Kai grafikai įtempti, fizinių jėgų kažkiek netenki, bet išsimiegi, ir vėl viskas gerai“, – pridūrė kandidatė.
Europos Parlamente ji norėtų matyti tuos Lietuvos atstovus, kurie „supranta, ką svarsto, supranta, už ką yra atsakingi ir už ką neatsakingi, supranta, kad yra Europos, o ne Lietuvos parlamento nariai.“
„Juk dažnai yra keistų įsivaizdavimų apie tai, kas ten veikiama. Norėčiau, kad Lietuvai ten atstovautų kompetentingi, patyrę ir gerai ES reikalus suprantantys žmonės. Tokių sąrašų yra bent keletas“, – sakė I.Šimonytė.
Lietuvos užsienio politikos I.Šimonytė esą pernelyg nekeistų – galbūt tik kiek kitaip sudėliotų akcentus.
„Mes pastaruoju metu nepakankamai dėmesio skyrėme Baltijos ir Šiaurės šalių regionui, kuris mums labai svarbus, nes parodo, kad ir mažos šalys gali būti labai svarbios. Norėtųsi, kad bendravimas su tomis valstybėmis būtų mažiau formalus“, – teigė I.Šimonytė.
Lietuvos piliečiai ir mūsų šalyje, ir svetur šį sekmadienį renka naują prezidentą, kuris pakeis dešimtmetį Simono Daukanto aikštėje Vilniuje šeimininkavusią Dalią Grybauskaitę.
Kas – ekonomistas G.Nausėda ar Seimo narė, buvusi finansų ministrė I.Šimonytė – nugalėjo, paaiškės vėlų sekmadienio vakarą. Rinkimų apylinkės visoje šalyje atsidarė 7 val., o užsidarys 20 val.
G.Nausėda antrajame prezidento rinkimų ture jau balsavo iš anksto – penktadienį Vilniaus miesto savivaldybėje.
Jis žurnalistams teigė EP rinkimuose balsavęs ne už komitetą, o už partiją, o į rinkimų kampaniją tikino įdėjęs visas jėgas ir širdį.
Prieš dvi savaites, skaičiuojant pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus, ilgą laiką pirmavo G.Nausėda. Vis dėlto vėliau, suskaičiavus balsus didmiesčiuose, ypač – Vilniuje, I.Šimonytė jį nežymiai aplenkė. Panašus scenarijus įmanomas ir šio sekmadienio vakarą.
I.Šimonytė gegužės 12-ąją surinko 31,31 proc. rinkėjų balsų, o už G.Nausėdą balsavo 30,94 proc. rinkėjų. Trečiojoje vietoje liko premjeras Saulius Skvernelis.
Rinkimų dieną balsuojama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, diplomatinėse atstovybėse. Čia bus galima balsuoti iki sekmadienio balsavimo pabaigos Lietuvos laiku.
Antrajame ture per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 232 tūkst. 14 arba 9,56 proc. rinkėjų – maždaug tiek pat, kiek per tą patį laiką pirmajame ture prieš dvi savaites, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Vyriausioji rinkimų komisija dar prieš pirmąjį rinkimų turą atkreipė dėmesį, kad rinkėjo kortelė nėra būtina – tai vardinis kvietimas balsuoti su nuoroda, kurioje apylinkėje. Tie rinkėjai, kurie negavo kortelės, gali vykti balsuoti su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.