Įsakymą, kuriuo į kompensuojamų vaistų sąrašą įtrauktas vaistinis preparatas „Levonorgestrel“, sveikatos apsaugos ministras pasirašė balandžio 21-ąją.
Pagal jį, levonorgestrelio spiralės būtų skiriamos „merginoms nuo 15 iki 20 metų, kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos“.
Kompensuojamųjų vaistų sąraše šis preparatas priskirtas prie „būklių, sukeliančių grėsmę sveikatai“.
Apie šį sprendimą paklaustas A.Veryga anksčiau teigė, kad su juo buvo paskubėta: „Iš tiesų manau, kad yra paskubėta su tuo sprendimu, matant, kiek tai daug diskusijų sukelia.“
Ministras žadėjo konsultuotis su Lietuvos akušerių ginekologų draugija, kuri ir pasiūlė hormoninę spiralę įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, taip pat – su kitomis panašiomis organizacijoms. Jis pabrėžė, kad vaistas kol kas nebus įrašytas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, todėl gydytojai jo negalės išrašyti, o pacientai – įsigyti vaistinėse kaip kompensuojamojo.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė Kristina Jarienė ministro norą persvarstyti sprendimą dėl levonorgestrelio spiralių kompensavimo pavadino keistu.
„Man atrodo, tai yra aptarta, bet, matyt, nepakankamai“, – svarstė ji.
„Mes matom problemą, kad paauglėms reikia kontracepcijos. Ir yra didžiulė bėda – galim daug ką pasiūlyti, bet vaikai negali nusipirkti. Ir tai buvo vienas iš variantų, kad nors ką nors kompensuotume“, – apie tai, kaip kompensuojamųjų vaistų sąraše atsidūrė vaistas „Levonorgestrel“, pasakojo K.Jarienė.
Ji teigė, kad hormoninė spiralė viena efektyviausių priemonių siekiant išvengti nėštumo.
„Visos kitos priemonės, tiek kontraceptinės tabletės, tiek prezervatyvai, nėra patikimos [...] Įvertinę pasaulio ir Europos ekspertų, organizacijų duomenis, visus tyrimus, priėjome sprendimą, kad vis tik, jei turime rinktis iš kažko, rinkimės tai, kas yra efektyviausia, saugiausia, kas turi mažiausiai pašalinių reiškinių, tokių kaip nepageidaujamas nėštumas ir abortas“, – kalbėjo akušerė ginekologė.
Nors Baudžiamajame kodekse kalbant apie lytinius santykius su sutikimu tam nubrėžiama 16 metų riba, Lietuvos akušerių ginekologų draugija kompensuoti kontracepciją pasiūlė jau penkiolikmetėms. Toks amžius, anot K.Jarienės, parinktas atsižvelgiant į realijas.
„Prievartiniai santykiai, arba santykiai nežinant tėvams, vyksta. Mūsų vaikų apklausos, kurias mes darom, ir klausiam, kada jie pradėjo lytinius santykius, rodo, kad didžioji dalis lytinį gyvenimą gyvenančių paauglių lytinį gyvenimą pradeda 16–17 metų, bet kas penktas lytinį gyvenimą gyvenantis paauglys pradeda jį būdamas 15 metų ir jaunesnis“, – vardijo ji ir pabrėžė, kad sveikatos priežiūros paslaugos jaunesniems nei 16 metų asmenims teikiamos tik su tėvų sutikimu.
Kasmet, pasak K.Jarienės, apie 1100–1200 naujagimių pagimdo paauglės, nevartojančios kontraceptinių priemonių arba jas vartojančios netinkamai. Tiesa, gydytoja tikino, kad paauglių niekas nevers naudoti spiralių. Esant kompensavimo mechanizmui, joms esą tiesiog bus galima pasiūlyti kontracepcijos alternatyvą.
Tarpinius sprendimus dėl „Levonorgestrel“ įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą priėmė sveikatos apsaugos ministro sudaryta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija. Paraišką iš Lietuvos akušerių ginekologų draugijos šiuo klausimu ji apsvarstė kovo 23 dienos posėdyje.
7 komisijos nariams balsavus „už“, 3 – „prieš“, vienam susilaikius, preparatą nutarta įrašyti į rezervinių vaistų sąrašą.
Balandžio 3 dieną komisija rezerviniame sąraše esantį „Levonorgestrel“ nusprendė įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Tam prieštaravo du komisijos nariai.
Jei levonorgestrelio spiralės per metus būtų skiriamos 9300 pacienčių, tai, komisijos skaičiavimais, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo atsieitų apie 860 tūkst. eurų lėšų pirmais–trečiais kompensavimo metais.
15min pasiteiravo, ar diskusijose, derinimo dėl „Levonorgestrel“ kompensavimo dalyvavo ministras A.Veryga. Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnyba leido suprasti, kad ne.
Komisijos sudėtyje nėra ministro.
„Komisijos sudėtyje nėra ministro. Vadovaujantis teisės aktais, komisija ministrui teikia siūlymą kompensuoti, ministras tvirtina teisės akto pakeitimą savo parašu“, – nurodė tarnybos vedėja Valda Dirginčienė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad galutinių sprendimų šiuo klausimu nėra: „Šiuo metu vyksta diskusijos su ekspertais prieš priimant galutinį sprendimą, sulaukėme daug klausimų ir pasiūlymų, tad įsiklausome ir norime rasti geriausią sprendimą.“
