Ketvirtadienį dalyvaudama prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje mokslui ir inovacijoms skirtoje nuotolinėje konferencijoje, ji teigė, kad šios sritys gali ne tik padėti diagnozuoti, gydyti, bet ir išvengti ligų, bei spręsti „didesnius šios krizės keliamus iššūkius“.
„Išeinant iš šios krizės, investicijos į mokslą ir inovacijas padės bendruomenei ir mūsų ekonomikoms atsitiesti ir užsitikrinti geresnį pasirengimą būsimiems protrūkiams“, – sakė eurokomisarė.
„Siekiant iškilti stipresniems po šios pandemijos, mūsų atsigavimas turi būti paremtas inovacijomis, tvarus ir įtraukiantis. Ir „Europos Horizontai“ parems šį inovacijomis paremtą scenarijų“, – pabrėžė ji.
ES programa „Europos Horizontas“ skirta finansuoti moksliniams tyrimams ir inovacijoms.
Anot komisarės, norint įgyvendinti šias ambicijas, būtinas stiprus septynerių metų programos biudžetas.
„Būtent todėl aš kviečiu šalis nares padėti apginti europinius tyrimus ir inovacijas biudžeto derybose ir pasiekti susitarimo laiku, visų mūsų piliečių naudai“, – pridūrė ji.
Eurokomisarė tvirtino, kad ateinančioje ES finansinėje perspektyvoje tyrimams ir inovacijoms numatytos lėšos auga 13,5 mlrd. eurų.
„Tai gerai. Bet dabar mums reikia užbaigti derybas tarp šalių narių, tuo pat metu turime parodyti, kad per krizę mūsų tyrėjų ir inovatorių dėka galime pateikti skubius sprendimus“, – pabrėžė M.Gabriel.
Anot jos, koronaviruso krizė parodė, kokį svarbų vaidmenį atlieka tyrimai ir inovacijos, įskaitant fundamentalius tyrimus, diagnostiką, gydymą ir vakcinos kūrimą, taip pat parama startuoliams ir kitiems inovatyviems sprendimams kovoje su koronavirusu.
M.Gabriel pabrėžė, kad Briuselio iniciatyva jau pavyko pritraukti 9,5 mrld. eurų vakcinos ir vaistų kūrimui iš įvairių donorų pasaulyje, įskaitant 1,4 mlrd. eurų pačios Europos Komisijos lėšų, 1 mlrd. iš jų – iš mokslinių tyrimų iniciatyvos „Horizon Europe 2020“.
Ji taip pat pažymėjo, kad balandį už tyrimus atsakingi ES šalių ministrai patvirtino veiksmų planą, numatantį prioritetus tyrimams ir inovacijoms, ir jis jau „duoda rezultatų“, t.y. balandžio pabaigoje surengtame hakatone (kūrėjų dirbtuvėse) pritraukta per 20 tūkst. specialistų, pristačiusių 2 tūkst. įvairių problemų sprendimų, o Lietuvių įkurtas finansinių technologijų startuolio „Bankera“ sprendimas smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui tapo hakatono nugalėtoju.