Į inspektorę kreipėsi Lietuvos gėjų lyga – ji apskundė LRT sprendimą griežtai riboti vaizdo klipų, kuriais buvo reklamuojamos liepos pabaigoje vykusios eitynės, rodymą. Buvo pasiūlyta vieną jų rodyti tik po 23 val. pažymėjus ženklu S, kitą – tik nuo 21 valandos pažymėjus ženklu N-14.
„Sprendimas buvo pripažinti Gėjų lygos skundą nepagrįstu – atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra kilęs dėl informacijos nepaskelbimo, o ją paskelbti įstatymas nenumato jokios pareigos. Kitaip sakant, tai buvo daugiau reklaminio klipo užsakovo ir transliuotojo nesutarimo arba ginčo reikalas“, – BNS pirmadienį sakė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas.
Šis žurnalistų etikos inspektorės sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
„Kadangi kalbama apie užsakomosios informacijos transliavimą, jokia iš valdžių negali daryti jokio poveikio transliuotojui, jeigu jo atitinkamų pareigų nevykdymas nėra įstatymo pažeidimas. Kitaip sakant, transliuotojas pareigos paskelbti Lietuvos gėjų lygos pateiktos socialinės reklamos klipą neturėjo ir jokie įstatymai jo neįpareigojo to padaryti“, – aiškino D.Velkas.
Inspektoriaus tarnybos ekspertai praėjusią savaitę paskelbė, kad nepilnamečiams buvo žalingas ir turėjo būti ribojamas tik vienas iš dviejų vaizdo klipų, nes jame kalbantis jaunuolis dėvėjo marškinėlius su užrašu „Už šeimų įvairovę“.
„Dėl antrojo klipo ekspertai neįžvelgė jokių ribojimo pagrindų ir šitoje vietoje dėl antro klipo ir galima kalbėti apie kažkokius neva neteisėtus ar teisėtus veiksmus iš transliuotojo pusės. Vis dėlto surinkta medžiaga patvirtinto, kad griežtesnės pozicijos antrojo klipo atžvilgiu LRT laikėsi tiktai siekdama nepažeisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir to įstatymo tikslų, ir tai nesudaro pagrindo taikyti atsakomybę pačiai LRT, kuri apskritai iš tiesų neužkirto kelio transliuoti reklaminio klipo, o tik nurodė tam tikras sąlygas“, – pirmadienį BNS dėstė D.Velkas.
Jis taip pat sakė, kad priėmusi sprendimą inspektorė pažymėjo, jog kylant abejonės dėl ketinamos skelbti informacijos poveikio nepilnamečiams, yra galimybė kreiptis į ją dėl informacijos įvertinimo. Z.Zamžickienė taip pat atkreipė dėmesį, kad LRT taryba yra viena iš institucijų, kuri yra atsakinga už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo normų laikymąsi.
LRT administracija kreipėsi į LRT Tarybą, kad ši įvertintų galimybes transliuoti eitynių reklamą, tačiau ši neišreiškė griežtos pozicijos, o tik nurodė įpareigojanti LRT administraciją veikti įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Paleckio pasirašytame rašte teigiama, kad klipuose „skatinami santykiai tarp tos pačios lyties asmenų“.
Lietuvos gėjų lyga teigia, kad klipais tiesiog informuojama, kad Lietuvoje yra alternatyvių seksualinių orientacijų ir lytinių tapatybių žmonių.
Žurnalistų etikos inspektorius atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą.
Įstatymas numato, kad nepilnamečiams kenkia ir turi būti ribojama tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Su Prancūzijos finansine parama nufilmuotame vaizdo klipe lietuviai nurodo esantys skirtingų seksualinių orientacijų ir remiantys „Baltic Pride“ eitynes. Vaizdo klipus galima peržiūrėti interneto svetainėje „YouTube“.
Seksualinių mažumų eitynės Vilniuje vyko liepos 27 dieną. Gedimino prospekte eitynėse dalyvavo apie 500 seksualinių mažumų atstovų ir jų teisių rėmėjų. Protestuoti prieš eitynes susirinko panašus skaičius žmonių. Kelios dešimtys iš jų buvo sulaikyti dėl smulkių pažeidimų, bet rimtų smurto protrūkių išvengta.
