Šis klausimas aptartas antradienį vykusiame Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) iniciatyva surengta
me pasitarime, kuriame dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovai.
NKVC siūlymu sutarta, kad reikalingas aktyvesnis institucijų bei tarnybų, kurios vykdo monitoringą, modeliavimą, prognozavimą, įsitraukimas ir ekspertinis vertinimas rengiant perspėjimo žinutes bei visuomenės informavimą.
-
Audra Vilniaus nepagailėjo: žuvo moteris, išvartyti medžiai, uždaryti darželiai, sutrikęs autobusų eismas
-
Gyventojai dėl audros patyrė milijoninius nuostolius, bet atlyginta bus ne visiems: paaiškino, kodėl
-
Meteorologai skelbia naujausias žinias apie audrą: kur lijo mažiausiai, o kur – katastrofiškai daug
-
Dėl audros padarinių dalis gyventojų elektros neturės iki šeštadienio: ESO paaiškino situaciją
Taip pat sutarta stiprinti institucinius komunikacinius pajėgumus, leisiančius aiškiau indikuoti gyventojams apie laukiančius pavojus, informuojant apie būtiną pasirengimą ir veiksmus, kuriuos privalu atlikti, apsaugant save ir savo turtą.
„Kiekviena institucija savo kuravimo srityse turės perspėjimo šablonus, kad žinučių išsiuntimo laikas būtų kuo trumpesnis“, – nurodoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
Susitikimo metu pristatyta pasiruošimo stichiniams reiškiniams įvykių chronologija, informacijos teikimo visuomenei mastas, poreikio ir perspėjimo per Gyventojų perspėjimo informacinę sistemą (GPIS) pranešimų inicijavimas, derinimas bei skelbimo algoritmai, teisinis reguliavimas.
„Vieningai konstatuota, kad atsakingos institucijos galėjo įdėti daugiau pastangų, aktyviau bendradarbiauti, kad visuomenė būtų perspėta ir GPIS pagalba kuo plačiau informuota apie artėjančią audrą, o vėjui pasiekus kritines reikšmes skirtinguose regionuose informacija pasiektų tikslines auditorijas“, – nurodoma pranešime.
Teigiama, jog nors apie artėjančias liūtis ir stiprų vėją žinojo didelė dalis visuomenės, galėjo būti daugiau informacijos, kaip pasiruošti ir ką daryti „gyventojams saugant save ir turtą“.
Pasitarime taip pat aptarta dėl paplauto grunto virtusių medžių problema savivaldybėse, kelti klausimai dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, elektros linijų apsauginės zonos.
Nurodoma, jog institucijoms bei savivaldybėms rekomenduota įsivertinti augalų miesto vietovėse būklę bei atsparumą galimoms audroms.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra pavedusi PAGD vadovą pasiaiškinti, kodėl gyventojai nebuvo informuoti apie artėjančią audrą. Anot VRM, Sauliui Greičiui pavesta nedelsiant pateikti reikalingą informaciją, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, kodėl sekmadienį nebuvo priimtas sprendimas valstybės lygiu perspėti ir informuoti šalies gyventojus apie gresiančią stichinę nelaimę Lietuvoje ir kas už tai atsakingas.
Kaip BNS anksčiau informavo PAGD, įspėjamieji pranešimai apie audrą į gyventojų mobiliuosius telefonus nebuvo siunčiami, nes prognozė nerodė stichinių ar katastrofinių reiškinių.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba yra teigusi, kad PAGD apie artėjančią audrą buvo informuotas.
Dėl pastarosiomis dienomis siautusios audros smarkiai patvino kelios upės Vakarų Lietuvoje, tačiau dėl to didesnės žalos išvengta. Tuo tarpu Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali situacija. Draudimo įmonės pranešė, kad audra jų klientams padarė žalos už kelis milijonus eurų, ji dar gali augti.
Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.
