Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad įstatymo pataisos, leidusios politikams pateikti mažiau informacijos apie privačius sandorius, buvo klaida.
„Kai mes matome deklaracijose mažiau informacijos, galimybių interpretacijoms, konfliktams, spekuliacijoms ir manipuliacijoms atsiras tik daugiau“, – BNS teigė LŽS pirmininkas.
Iki šių metų pradžios galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad interesus deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalėjo nurodyti visus savo ir sutuoktinio didesnius nei 3 tūkst. eurų sandorius.
Šiemet įsigaliojusiame įstatyme įtvirtinta nuostata, jog asmuo deklaracijoje privalo nurodyti tik tokius savo ir sutuoktinio didesnius nei 3 tūkst. eurų sandorius, kurie kelia ar gali sukelti interesų konfliktą.
Pasak D.Radzevičiaus, pagrindinis deklaravimo tikslas turėtų būti „ne surasti tą interesų konfliktą, bet apskritai leisti visuomenei žinoti interesus“.
„Todėl bet kokie pokyčiai deklaracijų, kur reikia deklaruoti tik ten, kur jau yra interesų konfliktas, mano galva, yra nelogiški. Politikai, eidami į viešą gyvenimą, jie negali žinoti iš anksto, kur gali būti koks nors interesų konfliktas. Mano įsitikinimu, tas deklaravimas turi būti platesnis ir tikrai nesiaurinamas“, – kalbėjo jis.
„Aš esu šalininkas, kad apie viešus asmenis, ypač viešus asmenis – politikus, kurie priiminėja sprendimus, visuomenė turi teisę žinoti maksimaliai daug“, – sakė LŽS pirmininkas.
Jis teigia nemanantis, kad politikai galėtų specialiai slėpti tam tikrus sandorius, tačiau skeptiškai vertina jų galimybės kritiškai įvertinti sandorių galimus interesų konfliktus.
„Nesu labai skeptikas dėl žmonių sąžinės ir kultūros, bet aš esu skeptikas dėl žmonių galimybių, net jei jie yra politikai, objektyviai įvertinti visas galimas – ypač į ateitį žiūrint – situacijas, dėl kurių gali kilti interesų konfliktai“, – kalbėjo D.Radzevičius.
„Mane labai stebina šitokia kryptis judėjimo, todėl kad apie interesų konfliktus, mano giliu įsitikinimu, turėtų spręsti VTEK, jei žiūrėsim formaliąja prasme, o didžiąja prasme – turėtų spręsti visuomenė“, – pridūrė jis.
„Brandos testas politikams“
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) Programų vadovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad nauja tvarka skatina politikus pačius prisiimti daugiau atsakomybės.
„Nors su nauju reguliavimu matome mažiau duomenų, neaišku, ar ankstesnis didesnio duomenų matymo lygis tikrai įnešdavo daugiau aiškumo, nes labai dažnai tai buvo informacinis triukšmas, iš kurio buvo sunku suprasti, kas gali turėti įtakos, priimant vieną ar kitą sprendimą“, – BNS sakė I.Kalinauskienė.
Pasak jos, naujasis reguliavimas priverčia politikus prisiimti daugiau atsakomybės.
„Šitą naują reguliavimą vertinu kaip antikorupcinės brandos testą mūsų politikams. Bus labai įdomu pasižiūrėti, kaip jiems seksis“, – teigė TILS atstovė.
Anot I.Kalinauskienės, kol kas sunku vertinti, ar nauja tvarka bus sėkminga, tačiau ji tvirtina, kad senoji tvarka buvo per daug paini.
„Sena tvarka neveikė ir ją reikėjo keisti. Kaip veiks šita, dar tik pamatysime. Vien tai, kad didesnis atsakomybės kiekis perkeliamas politikams yra teigiamas žingsnis į priekį, nes kiekvienas turėtų ugdyti įprotį nuolat galvoti apie savo priimamų sprendimų pagrįstumą“, – teigė TILS atstovė.
Pasak jos, didžiausia senojo reguliavimo problema – aiškumo trūkumas.
„Buvo daug baltojo triukšmo ir nebuvo aišku, kiek vienas ar kitas interesas yra svarbus, tai bus įdomu pamatyti, ar pagal naują tvarką patiems politikams yra aiškiau, kada jie turi susimąstyti apie turimus interesus, juos deklaruoti ir nusišalinti“, – kalbėjo I.Kalinauskienė.
VTEK: „Deklaruojama labiau į gylį“
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė teigia, naujoji tvarka sudaro sąlygas koncentruotis „ne į faktų, o į galimų interesų konfliktų atskleidimą“.
„Deklaruojama labiau į gylį, kadangi asmuo turi pergalvoti, kokios yra rizikingos zonos, kas, einant pareigas, gali turėti įtakos sprendimas“, – BNS komentavo ji.
Seime Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisos parengtos Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Jo pirmininkės „valstietės“ Guodos Burokienės teigimu, naujajame reguliavime paprasčiausiai nebelieka perteklinės informacijos.
„Įstatymo idėja buvo tokia, kad tie pirkimai, kurie nesusiję su tavo viešais ir privačiais interesais, kad jų neskelbtų. Kam įdomu, kad aš nusipirkau naujas duris ar įsistačiau langus?“ – BNS sakė ji.
Kaip teigia VTEK, nors daugiau atsakomybės ir perkeliama politikams, numatomi saugikliai ir kontrolė. Planuojama, kad rugsėjį pradės veikti Privačių interesų registras.
„Jis iš įvairių valstybių registrų ir informacinių sistemų surinks duomenis, kurie bus pateikti į asmens preliminarią privačių interesų deklaraciją ir, pildydamas informaciją, asmuo galės arba kažkokių duomenų atsisakyti, jei jam atrodys, kad tai nekelia interesų konflikto, arba palikti duomenis, galbūt papildyti“, – kalbėjo E.Ivanauskaitė.
„Komisija matys, kokius duomenis asmuo išbraukė iš deklaracijos“, – pridūrė ji.
Anot VTEK, naujoji tvarka suteikia ir daugiau informacijos visuomenei, nes visų deklaruojančių žmonių deklaracijos yra viešos.
„Anksčiau ne visų būdavo viešos. Įstatyme buvo nustatytas tam tikras sąrašas pareigų, kurias einančių asmenų deklaracijos buvo viešos, dabar visų deklaruojančių asmenų deklaracijos yra viešos“, – sakė E.Ivanauskaitė.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisas Seimas priėmė pernai birželį. Už tokį įstatymą balsavo 86 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, 6 susilaikė. Naujasis įstatymas įsigaliojo nuo šių metų pradžios.
