Nors pati B.Vėsaitė teigia, kad jokių privačių interesų kelionėje į Kazachstaną privačiu „Arvi“ įmonės užsakytu lėktuvu neturėjo, tačiau net jos partijos bičiulis, premjeras Algirdas Butkevičius jau nebetiki B.Vėsaitės tyrumu ir pripažįsta, kad ministrės dienos poste suskaičiuotos.
Iš pradžių tvirtinęs, kad B.Vėsaitės kelionę vertins tik po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) verdikto, pirmadienį premjeras nebeišlaikė ir po kelias valandas trukusių pokalbių su koalicijos partneriais pareiškė, kad vienintelė išeitis iš keblios situacijos – ministrės pasitraukimas.
„Buvo priimtas sprendimas, kad ūkio ministrė padarė klaidą. Tikrai negalima kalbėti apie tam tikrus visuomenėje išsakytus kategoriškus kaltinimus jai, paprasčiausiai buvo suklysta ir nepagalvota apie skrydį privačiu lėktuvu. Buvo priimtas galutinis sprendimas, kad ji dirba iki ateinančios savaitės pirmadienio“, – teigė premjeras.
Tuomet B.Vėsaitė turės atnešti atsistatydinimo pareiškimą.
Slydo kelionėse
B.Vėsaitė nebus pirmoji Lietuvos ministrė, kuri posto neteks dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo. Sutapimas, ar ne, bet anksčiau atsistatydinti dėl to priversti ministrai dažniausiai taip pat, kaip B.Vėsaitė, paslysdavo kelionėse.
Štai 1998 m. susisiekimo ministras konservatorius Algis Žvaliauskas buvo pričiuptas vyriausybiniu lėktuvu į Švediją vykęs ne tik darbų dirbti, o ir pamedžioti. Kelionė valstybei kainavo 43 tūkst. litų. Tiesa, atsistatydino A.Žvaliauskas ne iškart. Jis sulaukė VTEK sprendimo, kuriuo nustatyta, kad medžioklė tikrai buvo ministro privatus, o ne viešas poreikis.
 |
| Viktoras Uspaskichas |
Kelionė sugriovė ir buvusio ūkio ministro Eugenijaus Maldeikio karjerą. 2001 m. jis buvo priverstas pasitraukti iš pareigų po to, kai nuo Užsienio reikalų ministerijos nuslėpė „Lietuvos dujų“ pirkimu suinteresuotų verslininkų jam suorganizuotą kelionę į Maskvą ir nakvynę prabangiame viešbutyje. E.Maldeikis, panašiai kaip dabar B.Vėsaitė, buvo priverstas pasitraukti anksčiau nei jo veiklą įvertino VTEK. Negana to, vėliau VTEK netgi išaiškino, kad viešųjų ir privačių interesų ministras nesupainiojo, o tik pažeidė kelionių tvarkos nuostatus.
Atsistatydinti buvo priverstas ir dėl nesugebėjimo suderinti viešuosius ir privačius interesus 2004 m. vos pusmetį ir vieną dieną ūkio ministro pareigas ėjęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Šį politiką atsistatydinimui taip pat pasmerkė VTEK. Komisija nustatė, kad V.Uspaskichas kelionėje Maskvoje tvarkė ne valstybės, o savo įmonės „Krekenavos agrofirma“ reikalus.
Tik sulaukęs VTEK įvertinimo 2011 m. iš pareigų pasitraukė ir kitas ūkio ministras, konservatorius Dainius Kreivys. Tiesa, jis nusidėjo ne keliaudamas, o čia, Lietuvoje, paskyręs europinę paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė. D.Kreivys dar bandė šią dėmę nusiplauti teismuose, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad VTEK ministrą įvertino teisingai.
Kurie ministrai keičiami dažniausiai?
Politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad tai, jog dažniausiai atsistatydinti Lietuvoje dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo būna priversti ūkio ministrai, yra susiję su šios ministerijos darbo specifika.
„Nepasakyčiau, kad ūkio ministerija labai ypatingai išsiskiria ministrų kaita, tačiau, žinoma, kaita yra. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad šioje ministerijos yra daug sąsajų tarp verslo ir politikos, o tai yra viena iš tų sričių, kurioje nėra paprasta elgtis tinkamai ir išvengti galimų pagundų, neapgalvotų sprendimų, kurie gali sukelti tokias situacijas, kurios baigiasi atsistatydinimu“, – teigia politologas.
Nuo 2000 m. Lietuvoje, nesikeičiant visai Vyriausybei, dažniausiai keitėsi sveikatos ir finansų ministrai – po keturis kartus. Ūkio ir vidaus reikalų ministrai keitėsi po tris kartus. Susisiekimo ministrai Vyriausybei nebaigus darbo buvo pakeisti dukart.
Anot jo, būtų naudinga, kad į ūkio ministro pareigas turėtų būti skiriami turintys patirties versle, tačiau jo jau atsisakę asmenys. Pirmiausia, jie turėtų siekti kuo labiau stiprinti konkurenciją, o turint bet kokių savo interesų versle tai daryti tampa sudėtinga.
„Jeigu žmogus buvęs verslininkas ir tebeturi ryšių su buvusiais verslais, žinoma, yra rizikų, kad gali teikti pirmenybę savo naudai valstybės interesų sąskaita. Rizika yra aiški. Be to, kartais buvę verslininkai mano, kad vadovauti įmonei ir ministerijai yra tas pats. Kita vertus, ūkio ministrui ankstesnė patirtis versle gali būti ir naudinga, jei imamasi sprendimų, kurie yra horizontalaus pobūdžio – aktualūs visiems Lietuvoje užsiimantiems verslu. Yra ir privalumų ir trūkumų“, – sako R.Vilpišauskas.
Nuo 2000 m. Lietuvoje, nesikeičiant visai Vyriausybei, dažniausiai keitėsi sveikatos ir finansų ministrai – po keturis kartus. Ūkio ir vidaus reikalų ministrai keitėsi po tris kartus. Susisiekimo ministrai Vyriausybei nebaigus darbo buvo pakeisti dukart. Reikia pažymėti, kad ne visuomet ministrai būdavo priversti trauktis iš pareigų dėl skandalų. Kartais jie ministrų kėdes palikdavo dėl gautų kitų pareigų.
Premjeras saugo reitingus
Pasak R.Vilpišausko, dabartinės Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius ūkio ministrę B.Vėsaitę šiuo metu nutarė pakeisti ne dėl to, kad pats būtų įsitikinęs, jog ji supainiojo viešuosius ir privačius interesus, bet dėl to, kad siekia išsaugoti savo ir ministrų kabineto reitingus.
„Paaiškėjus prezidentės pozicijai, supratus, kad koalicijos partneriai laikosi kritiškos nuomonės, VTEK išvadų laukimas gali atrodyti pernelyg vėlyvas ir gali susilpninti šią Vyriausybę bei jos vadovą. Čia gana subtilus politinis klausimas, kuris šiuo metu veikiausiai aktualiausias pačiam premjerui“, – teigia politologas.
Primename, kad antradienį VTEK posėdyje spręs, ar ūkio ministrė B.Vėsaitė, į tarnybinę komandiruotę Kazachstane vykusi bendrovės „Arvi“ užsakytu lėktuvu, supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Po koalicijos politinės tarybos susitikimo pirmadienį Seime premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sakė pritariąs prezidentės pozicijai, kad ūkio ministrė tikriausiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.
Ūkio ministrė B.Vėsaitė su dviem patarėjomis praėjusią savaitę bendrovės „Arvi“ užsakytu aštuonviečiu verslo klasės lėktuvu skrido į verslo forumą Kazachstano sostinėje Astanoje. Visų trijų bendra skrydžio kaina pirmyn ir atgal siekė 8100 litų, arba 2700 litų vienam asmeniui. Tačiau civilinės aviacijos specialistų duomenimis, užsakomasis skrydis verslo klasės lėktuvu į Astaną ir atgal gali kainuoti apie 100 tūkst. litų, vienam keleiviui kelionė gali kainuoti apie 13 tūkst. litų.
