Pasisakė ir galiūnas, ir Seimo narys
Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle „Facebook“ aktyviai dalijamasi įvairiais straipsniais ir internautų įrašais apie tai, kad ES rengiamasi įvesti ribojimus grybavimui.
„Jei ne grybai ir ne uogos, mūsų mergos būtų nuogos, – žinomą posakį citavo viena moteris, viena pirmųjų paskelbusi šią žinią. – O dabar rimčiau... pasiūlymas... be leidimo nebus galima įžengt į mišką, uogaut, grybaut, medžiot.“
Netrukus dėmesį į tai atkreipė ir galiūnas Žydrūnas Savickas. „Jei žmonės sėdės ant sofų, tai greit ateis laikas, kai apribos deguonį... tokie pasiūlymai neatsiranda tuščioje vietoje. Visi ribojimai skirti žmones pamažu pavergti paklusniais vergais be jokių teisių ir turto“, – savo paskyroje „Facebook“ rašė jis.
Po poros dienų apie draudimą pasisakė ir Raimondo Šimaičio vardu prisistatantis „Facebook“ vartotojas, kuris anksčiau yra platinęs melagienas ir kurio paskyra iš šio socialinio tinklo neseniai buvo pašalinta.
„Nupjovei grybą – kalėjimas! – gąsdino jis. – Seniai laikas, kiek galima nemokamai naudotis planetos turtais!
Prancūzijoje ir Vokietijoje jau gali prisirinkti tik 250 gramų grybų, o Olandijoje grybauti galima tik nuosavame sklype.
„ES Tarybos Miškininkystės darbo grupei pirmininkaujanti Ispanija pasiūlė parengti naują ES reglamentą, kuriuo būtų uždrausta gyventojams miškuose laisvai rinkti grybus“.
Aš vis laukiu, kada uždraus kvėpuoti pilnais plaučiais, juk kvėpuodami pilnais plaučiais išskiriame daugiau CO2, nei tą darytume iki galo neįkvėpdami.“
Ž.Savickas taip pat pasidalijo kito „Facebook“ vartotojo panašiu stiliumi išdėstytomis mintimis. „Vandens šaltiniai turi būti užbetonuoti. Tai jau vyksta Ispanijoje, – ironizavo pastarasis. – Užteks nemokamai kankinti motiną Žemę ir siurbti jos syvus. Reikia planetą išnaudoti tvariai ir racionaliai, todėl kiekvienas vandens lašas turi būti apskaičiuotas. Miestuose gyvenantys prie to jau pripratinti.
Jokio savo maisto šaltinio. Juk nuosavas maisto šaltinis taip pat alina Žemę ir didiną klimato kaitą. Todėl teks atsisakyti šiltnamių ir daržo lysvių prie namų. Apie ožkytę, vištyte ar triušiuką prie namų net pasvajoti negalima. Tai juk tiesioginis kelias į planetos masto katastrofą.
Jūsų gyvenimas tai energijos šaltinis. Šią energiją reikia panaudoti tvariai. Negalima jos švaistyti pasivaikščiojant po mišką, renkant grybus ar uogas, vaistažoles ar riešutus. Žmogaus energiją reikia panaudoti tik su kilniu tikslu – atliekant visuomenei naudingą darbą. Fabrikuose, ofisuose, valdžios tarnyboje.“
Kiti savo ruožtu dalijosi Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio samprotavimais šia tema. „Nuo 2025 m. nebus galima grybauti, uogauti ir medžioti?
Dar vieni psichbario dalyviai Ispanai Europos komisijai siūlo parengti reglamentą, kuriuo būtų UŽDRAUSTA gyventojams miškuose laisvai rinkti grybus ir uogas. Šis reglamentas galiotų ir medžioklei. <…>
Tai dabar pyst Ispanai nusprendė, ne tik drausti laisvai rinkti uogas ar grybus, bet apmokestinti apsilankymus miškuose! Susidaro toks vaizdas, jeigu toliau tauta miegos, tai oro įkvėpimas bus irgi apmokestintas!“ – piktinosi parlamentaras.
Triukšmas dėl grybų – iš Lenkijos
Daugelis šių įrašų autorių dalijosi tinklalapyje „Agrobitė“ rugpjūčio 13-ąją paskelbtu tekstu, kuris vėiiau buvo publikuotas ir tinklalapyje tiesos.lt.
„Siūloma miškuose apriboti laisvai uogauti, grybauti ir medžioti“, – skelbė jo antraštė.
Rašinyje pasakojama, kad ES Tarybos Miškininkystės darbo grupei pirmininkaujanti Ispanija pasiūlė parengti naują reglamentą, kuriuo būtų uždrausta gyventojams miškuose laisvai rinkti grybus ir uogas. Dokumentas esą galiotų ir medžioklei.
Tai esą papiktino Lenkijos visuomenę. Daugiau apie pasiūlymą dėl vadinamųjų miško ne medienos produktų, kuriuos lenkai labai vertinantys, laikraščiui „Nasz Dziennik“ pasakojo šios šalies klimato ir aplinkos viceministras Edwardas Siarka.
Pasak jo, Ispanija siekia apriboti galimybes laisvai rinkti mėlynes, avietes, grybus.
„Netrukus gali paaiškėti, kad turėsime saugoti išsamius duomenis, tai yra de facto išduoti licencijas įvažiuoti į mišką, kaip šiandien yra Vokietijoje, Austrijoje ar Italijoje, kur pilietis turi susimokėti prieš įvažiuodamas į miško plotą, jei jis yra valstybinėje žemėje“, – cituojamas politikas.
Jo žodžiais, šiose šalyse, norint patekti į mišką ir rinkti, pavyzdžiui, grybus ar uogas, pirmiausia reikia įsigyti leidimą – vienos dienos arba metinį.
„Nasz Dziennik“ interviu su E.Siarka prieinamas tik prenumeratoriams, bet jo mintis citavo ir kiti Lenkijos tinklalapiai, tiesa, ne pagrindinės žiniasklaidos priemonės.
Panašiai planuojami ribojimai pristatyti tinklalapyje „Laikmetis“, tik čia cituojamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas, vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis. Jis esą teigė, kad „grybavimas yra esminė Lenkijos žmonių laisvė, kuriai ES kelia grėsmę“.
Tekste, kuris iš esmės sutampa su tinklalapyje „Euronews“ rugpjūčio 14 d. paskelbtu straipsniu, atkreiptas dėmesys, kad ES narėse taikoma skirtinga tvarka dėl grybavimo. Čekijos ir Lenkijos įstatymai, pasak pastarosios nepriklausomo leidinio „Oko Press“, neriboja, kiek galima prisirinkti grybų.
Prancūzijoje ir Vokietijoje esą nustatytas 250 gramų limitas. Nyderlanduose žmonės gali grybauti tik jiems priklausančiame sklype.
Sutarties dėl ES veikimo 4 straipsnis leidžia Bendrijai ir narėms valstybėms dalytis tam tikra kompetencija, pavyzdžiui, vidaus rinkos, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir žuvininkystės, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, transporto, energetikos ir kai kuriose kitose srityse. Miškininkystė čia neminima.
Pasiūlymas dėl miško ne medienos produktų (žvėrienos, grybų, uogų, riešutų, triufelių, gilių, vaistinių augalų, sakų ir pan.) ir grybų bei grybavimo svarba lenkams išsamiai aptarta šiame tinklalapio „Wszystko co najwazniejsze“ straipsnyje.
Tačiau jame nurodyta, kad diskusija liepos 11 d. vykusiame ES Tarybos Miškininkystės darbo grupės posėdyje buvo tik preliminaraus pobūdžio. Tolesnio galimo darbo šia tema nei pirmininkaujanti valstybė, nei Europos Komisija aiškiai neapibrėžė.
Papildyta (dvi pastraipos) rugpjūčio 28 d. Portalo 15min žiniomis, Miškininkystės darbo grupėje ispanai iš tiesų inicijavo diskusiją dėl ne medieninos produktų naudojimo. Tačiau jų pasiūlyti klausimai diskusijai yra labai bendri (pavyzdžiui, kokia šių produktų socialinė ir ekonominė svarba nacionaliniu lygiu, kuriems produktams būtų naudinga tam tikra ES parama).
Dauguma Bendrijos narių nurodė nenorinčios iniciatyvų ES lygiu ir pasiūlė suorganizuoti ekspertų seminarą šia tema arba dalintis patirtimi Nuolatiniame miškų komitete. Apie ketinimus kažką drausti nebuvo kalbama, 15min teigė šaltiniai Briuselyje.
Nepaisant to, kai kurie diplomatai ispanų svarstymus suprato kaip pasiūlymą įvesti naujus ribojimus.
Internete taip pat neskelbiamas joks projektas, oficialus siūlymas ar panaši informacija apie tariamai numatomus ribojimus.
Vokietijoje ribojimai – ne drakoniški
Kai kuriuose tekstuose ir įrašuose minėta Vokietija kaip esą ribojanti grybavimą ir net patekimą į mišką. Tai nėra tiksli informacija.
Vokietijoje priskaičiuojama 11,4 mln. ha miškų. Daugiau nei 98 proc. šios teritorijos yra prieinama, čia galima lankytis nemokamai. Iš principo tai galioja net privatiems miškams, tačiau, kaip ir kitų privačių valdų (būstų, sklypų, kompanijų teritorijos ir pan.) atveju, šiuo atveju reikalingas savininko leidimas.
Kituose miškuose galioja įvairios taisyklės. Pavyzdžiui, negalima palikti šiukšlių, žvejybai ir medžioklei reikalingas leidimas, motociklininkams ir dviratininkams draudžiama nuvažiuoti nuo takų. Tam tikrų taisyklių turi laikytis net šunų savininkai.
Grybus ir uogas miškuose leidžiama rinkti, tačiau tik tiek, kiek reikia asmeniam vartojimui, pavyzdžiui, kai kur nustatytas 1 kg limitas. Galima prisiskinti gėlių puokštei, bet negalima kasti augalų. Užtat rūkyti paprastai griežtai draudžiama.
15min verdiktas: trūksta konteksto. ES kol kas nesiruošia riboti ar net drausti grybavimo. Tai greičiausiai tebuvo pasvarstymai ir jokių oficialių projektų kol kas nėra.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
