Tokio teksto nėra
„Vyriausybė apsisprendė: už kiekvieną paskiepytą vaiką šeimos gaus po 300 Eur“, – skelbiama įraše, kuris prieš porą dienų buvo paskelbtas „Facebook“ grupėje „Šeimų sąjūdis“.
Įrašu pasidalinta 1,2 tūkst. kartų, jis jau sulaukė daugiau nei 300 reakcijų ir bemaž pusės tūkstančio komentarų.
Žmonės piktinosi, kad skiepijami ir nepilnamečiai, aiškino neleisiantys vakcinuoti savo vaikų, finansinę paramą ironiškai vadino pašalpa vaiko laidotuvėms.
Tačiau, panašu, jiems nekilo mintis paieškoti originalaus straipsnio. Nes jo nėra. Į paieškos laukelį įvedus antraštę, internete galima rasti nebent pranešimų spaudai ar rašinių apie lengvatas gausioms šeimos (bet ne už vaikų vakcinavimą), apie pasiskiepijusiems senjorams pažadėtus 100 eurų ir pan.
Tariamo straipsnio ekrano nuotraukoje virš šio pavadinimo matyti skiepijamo vaiko atvaizdas. Nurodyta, esą jis buvo publikuotas rubrikoje pavadinimu „Lietuvoje“, buvo sulaukęs bent 36 komentarų.
Įraše pateikta tik ekrano nuotrauka, nėra jokios nuorodos į straipsnį, tad negalima nei sužinoti, kur jis buvo publikuotas, nei paskaityti visą, nei patikrinti jo autentiškumo.
Iš dizaino ir teksto šrifto galima spėti, esą žinutė turėjo pasirodyti portale „Delfi“, nors jo ženklo nematyti.
Tačiau tą pačią nuotrauką galima rasti prie daugelio tekstų užsienio portaluose apie vaikų skiepijimą ir panašiomis temomis.
Tarp šio portalo tekstų rašinio tokiu pavadinimu taip pat nepavyko rasti.
Klastotes išduoda klaidos
Panašiu būdu naujienų portalų pranešimai, visų pirma – jų antraštės, klastojami ne pirmą kartą. Per pandemiją būta ne vieno tokio atvejo.
Štai pernai gruodį „Facebook“ vartotojai ėmė dalintis tariamai portale 15min pasirodžiusių naujienų ekrano nuotraukomis.
Pavyzdžiui, vieno tikrai publikuoto teksto pavadinimas buvo pakeistas fraze „I.Šimonytė pritaria masiniam skiepyjimui nuo Covid net jei asmuo ir nesutiktų. Tą užtikrins Karo Policija.“
Komentatoriai neatkreipė dėmesio, kad šioje „antraštėje“ – ne viena klaida, jau vien tai turėjo sukelti abejonę dėl „straipsnio“ autentiškumo.
Netrukus panašiai buvo imituotas „Delfi“ tekstas – buvo platinama ekrano nuotrauka su išgalvota itin ilga antrašte „Tragedija Vilniaus Santaros ligoninėje: paskiepyta „Pfizer“ vakcina mirė jauna medikė, stabdomas masinis vakcinavimas, kreipiamasi į vakcinų gamintojus“.
Naujienų portalas suskubo paneigti tokio teksto autentiškumą, o juo pasidalinę vartotojai – įrašą ištrinti.
Siūlo abejoti įtartinomis naujienomis
„Delfi“ vyr. redaktorės pirmasis pavaduotojas Kęstutis Cemnolonskis, pripažinęs, kad matyti klastojamus savus tekstus nėra malonu, pasidalijo patarimais, kaip tekstus neužkibti ant melagienų kūrėjų meškerės.
Anot jo, būtina kritiškai vertinti visas matomas žinutes. Profesionalūs žurnalistai tikrina ir atsako už publikuojamą turinį, o socialiniuose tinkluose retai daroma naujienų atranka, jas publikuoti gali visi norintys. Ieškant patikimos informacijos, patartina surasti pirminį šaltinį.
Internete paieškojus sudominusios žinutės ir neradus nieko panašaus, tai būtų pirmas ženklas, kad informacija prašosi patikslinimo. Keisti, nežinomi, susikompromitavę šaltiniai, nesantis arba išgalvotas autorius taip pat turėtų kelti abejonę.
Kilus dvejonėms ir abejonėms verta vadovautis ant vaistų pakuotės nurodyta taisykle – pasitarti su specialistais, paieškoti analogiškos informacijos oficialiuose šaltiniuose.
Vaikai melagienoms ypač tinka
Tariamas tekstas apie vaikus – klasikinis sėkmingos melagienos pavyzdys. Jomis dažnai apeliuojama į jausmus, kad atrodytų įtikinamiau, aptariamos aktualijos (dabar diskutuojama apie vaikų skiepijimą, netrukus žadama pajauninti vakcinuojamų vaikų amžių iki 5 metų) ir sukuriama „klaidinga atmintis“ (žmonės tikriausiai pamena nesenas karštas diskusijos dėl panašios paramos, tik vyresniems nei 75 metų žmonėms, tačiau pamatyta nauja neteisinga informacija tarytum užkloja senesnę teisingą).
Melagienomis norima atkreipti dėmesį: teiginys apie vaikų skiepijimą ir 300 eurų mokėjimą lyg ir šokiruoja, bet neatrodo taip nutolęs nuo tiesos (realaus vaikų vakcinavimo ir besiskiepijančių senjorų premijavimo), kad būtų neįtikimas.
Vaikai – ypač tinkama tema melagienoms, mat jie rūpi ne tik tiems, kurie patys turi atžalų, ypač – mažamečių, bet ir tiems, kurie savus jau užaugino ar visai jų neturi. Mažieji laikomi pažeidžiama grupe, todėl natūraliai norisi juos ginti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, tokiu būdu pateikiamos klastotės jau seniai žinomos, bet vis dar sugeba suklaidinti daugybę vartotojų.
„Tai – klasikinis melagienos sampratos pavyzdys. Melagiena – tai melas, kuris prisidengia naujienos pavidalu. Ji įpakuojama vizualiai į patikimo laikraščio ar naujienų portalo antraštes primenantį formatą, o dalis žmonių paprasčiausiai nesusimąsto tokių dalykų kritiškai įvertinti ar patikrinti“, – sakė N.Maliukevičius.
Jo teigimu, tokių antraščių klastojimo technologijos pastaruoju metu gerokai patobulėjo ir leidžia suklaidinti dar didesnį vartotojų ratą.
„Dabar tai plinta ir dažnai platinama, nes tai yra naujo tipo manipuliacija, apie kurią žino nedaugelis. Vyresnė karta yra nedaug skaičiusi ar mačiusi tokių dalykų – kad taip galima daryti.
Tokios manipuliacijos – seniai žinomos, tačiau technologiškai jos gerokai patobulėjusios, todėl tampa vis didesniu iššūkiu, kovoje su dezinformacija“, – aiškina N.Maliukevičius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
