Birželio 1 dieną feisbuke ėmė sklisti vaizdo įrašas, kuriuo ėmė dalytis šimtai žmonių, netrūko ir komentarų.
„DĖMESIO!!! DALINKITĖS!!! Kauno raj. vakcinavimo centras Garliavoje. 2021-06-01 apie 15.30 val. Atėjo ir pasiskiepijo mergina su vaikinu, vaikinas apalpo po 5 min. Mergina apalpo iš karto po skiepo. Vėliau personalas liudininkams nurodė pasišalinti. Atsiuntė man asmeniškai įvykio liudininkai“, – toks perspėjimas buvo skelbiamas prie įkelto vaizdo įrašo.
Jame užfiksuota alpstanti mergina, kuriai pagalbą suteikia kelios vakcinavimo centro darbuotojos. Sunegalavusi mergina sėdi ant kėdės, jos galva palenkta prie kelių. Dar viena darbuotoja įpila vandens.
Reikalavimai pasišalinti įvykio liudininkams vaizdo įraše nenuskamba.
Vieni kaltina skiepą, kiti – baimę
Komentarai pasidalijo į dvi stovyklas.
Vieniems toks alpimas – neva dar vienas įrodymas, kad „skiepai – nuodas“, kitiems – gana įprasta adatų bijančio asmens reakcija.
„Ar žinai, kiek žmonių kasdien alpsta po elementaraus kraujo paėmimo? Ar tai reiškia, kad nebegalima atlikti kraujo tyrimų?“ – vaizdo įrašą paviešinusio vyro teiravosi viena iš komentatorių.
Jai pritarė ir dar vienas asmuo: „Tai labai dažna ir įprasta reakcija medicinoje: po skiepo, po vaistų suleidimo, po įvairių intervencijų, man žmogus yra apalpęs kabinete besikalbant. Ir nieko. Visiškai sveikas.“
Gydymo įstaigos procedūriniame dirbanti moteris pasiūlė tuomet viešinti ir tokius atvejus, kai žmonės alpsta imant kraują, juk tai taip pat intervencija, galinti pakenkti žmogui.
„Nesureikšminkim to apalpimo. Mano pažįstama taip pat paniškai bijo kraujo ir adatų“, – teigia dar vienas komentatorius.
Atsirado ir savo akimis įvykį vakcinavimo centre neva regėjęs vyras. Jis pasiūlė „nešnekėti nesąmonių ir neskleisti erezijų“.
Pasak liudininko, vaizdo įraše užfiksuota panelė, priėjusi prie medicinos personalo, neva dar spėjo pasakyti, kad bijo adatų, ir tuomet nualpo.
„Savo akimis mačiau ir girdėjau. Personalas jokių liudininkų neišvarinėjo ir nieko panašaus nebuvo. Sėkmės meluojant toliau“, – į įrašą reagavo komentatorius.
Tačiau būta ir kitokių įvykio vertintojų. Kai kurie jų klausė, ar normalu, kai tuo pačiu metu po skiepo sąmonę praranda ir vaikinas, ir mergina, kokia neva tikimybė, kad tai įvyks abiem iš karto.
Kiti vadino skiepus nuodais, tuos, kurie skiepijasi – bandomaisiais triušiais, o skiepijantį personalą – genocido vykdytojais.
Kilo diskusija ir dėl pirmosios pagalbos veiksmų, kuriuos atliko vakcinavimo centro darbuotojos: „Nesuprantu tik pirmos pagalbos, šiaip tai nualpusiam žmogui reikia kojas kelt aukštyn, o ne galvą žemyn...“
Nualpo iš baimės
Ar šis incidentas išties įvyko Garliavos vakcinavimo centre? Kaip situaciją vertina centro darbuotojai? Ar dažnai skiepijami žmonės alpsta? Visus šiuos klausimus 15min uždavė Kauno rajono savivaldybei.
Pasak Vilijos Žukaitytės, Kauno rajono savivaldybės mero padėjėjos, Kauno rajono vakcinavimo centruose yra pastatytos lovos su širmomis.
Jos skirtos asmenims, kuriems vakcinavimo metu pasidaro silpna, negera, ar jie nualpsta.
„Širma yra dėl asmens privatumo, nes nė vienas asmuo nenorėtų, kad kiti matytų, jeigu jam yra blogai, be to, nualpusio žmogaus nenorėtų turbūt matyti ir kiti asmenys, kurie dar laukia vakcinos. Tokie alpimo atvejai nėra slepiami nuo visuomenės, tiesiog stengiamasi užtikrinti asmenų, kuriems pasidarė silpna, privatumą“, – paaiškino Kauno rajono savivaldybės atstovė.
Ji patvirtino, kad išties birželio 1 dieną Garliavos vakcinavimo centre buvo keli asmenys, kuriems pasidarė negera ir prireikė pagalbos.
Savivaldybės atstovė: „Pati mergina įvardijo, kad bijo adatų“.
„Kaip mane informavo už vakcinavimą atsakingos gydymo įstaigos, alpimo atvejai nėra dažni, tačiau jie pasitaiko. Alpimo priežastys įvairios: žmonės bijo adatų, kraujo, kiti į vakcinavimo centrą atvyksta nepavalgę, blogai pailsėję, gal dėl kokių nors priežasčių susijaudinę.
Šiems asmenims gydytojai suteikia pagalbą. Tiesiog užtenka, kad žmogus ramiai pagulėtų ant lovos, išgertų daugiau vandens ir jis gali saugiai keliauti namo“, – patikino V.Žukaitytė.
Kiek žmonių vakcinacijos centruose Kauno rajone yra nualpę, ji pasakyti negalėjo – tokia statistika nevedama.
Anot savivaldybės atstovės, kartais per savaitę pasitaiko keli atvejai, kartais būna ir keli per dieną.
„Tame vaizdo įraše tiesiog nufilmuotas pats momentas, kai mergina nualpo. Kaip mane patikino, mergina iškart buvo paguldyta ir jos kojos buvo pakeltos aukščiau. Ji labai greitai atsigavo. O konkrečiu atveju, pati mergina įvardijo, kad bijo adatų“, – tai, kad tinkama pirmoji pagalba buvo suteikta, pabrėžė V.Žukaitytė.
Kauno rajone iš viso veikia 5 vakcinavimo centrai. Per dieną juose vidutiniškai paskiepijama nuo 1000 iki 2000 žmonių.
Kadangi gaunamų vakcinų skaičius auga, skiepijimo kiekiai per dieną didės.
Nualpti po skiepo normalu
Įvairiose pasaulio šalyse pradėjus skiepyti nuo COVID-19, socialiniuose tinkluose ėmė sklisti įrašai, esą netrukus po skiepo apalpę žmonės iš tiesų mirė.
Pavyzdžiui, buvo pranešta, kad mirė 30-metė Tiffany Dover, vadovaujanti slaugams Čatanugos (Tenesio valstija) ligoninėje.
Jauna moteris po skiepo tikrai apalpo, bet netrukus atsigavo, jos gyvybei grėsmė nebuvo kilusi. T.Dover vėliau paaiškino, kad tokie sveikatos sutrikimai jai būdingi: „Esu patyrusi pernelyg aktyvų vagalinį atsaką, ir taip, jei man dėl ko nors skauda – atplyšus nagui, susimušus kojos pirštą, galiu tiesiog nualpti.“
Vagalinis atsakas yra organizmo reakcija į klajoklinio nervo (lot. nervus vagus) stimuliaciją. Ją, be kita ko, gali sukelti sukelti stresas, baimė, skausmas, net kraujo ar adatos vaizdas. Dėl to žmogų gali pradėti pykinti, apimti svaigulys, jis gali apalpti.
Sąmonę prarasti galima po bet kurio skiepo. Nors dažniau alpstama po kelių, juos sudaro skirtingi ingredientai, tad mokslininkai yra priėję išvadą, kad žmonės sąmonę praranda ne dėl pačios vakcinos, o dėl dūrio.
Kiti kartu su T. Dover paskiepyti ligoninės darbuotojai nepatyrė jokių sveikatos sutrikimų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
