Kaip BNS sakė internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė, klausimą dėl populiariai vadinamojo „google“ mokesčio internetinės žiniasklaidos atstovai trečiadienį aptarė su premjere Ingrida Šimonyte, kultūros ir teisingumo ministrais Simonu Kairiu bei Evelina Dobrovolska.
„Daugelis Europos šalių turi įsidiegusios tokį mokestį. Bet kadangi praėjusių metų pabaigoje, spalį EBPO ir G20 susitikimuose pasaulio šalių lyderiai pasiekė susitarimus, kad bus pereita prie globalaus modelio, šiandien susitikime pas premjere kalbėjome, kokius namų darbus turėtų pasidaryti Lietuva“, – teigė L.Bušinskaitė.
Anot asociacijos vadovės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) turėtų šiemet pasirašyti tarptautinę konvenciją, jog nuo 2023-iųjų šalys savanoriškai galėtų jungtis įvedant mokesčius arba pereiti nuo nacionalinių mokesčių. Dalis valstybių svarsto jį įsivesti tik nuo 2024-ųjų.
„Lietuva tikrai jungsis prie šios pasaulinės mokesčių reformos, atskirai kol kas neįvedinės jokio nacionalinio skaitmeninio mokesčio (...). Tiek mes tikimės, tiek ir susitikimo metu buvo diskutuota, kad turėtumėme galvoti apie 2023-iuosius metus“, – teigė ji.
Anot L.Bušinskaitės, svarstoma, kad surinkti pinigai liktų žiniasklaidos rinkoje, nors detalus modelis, kaip lėšos būtų paskirstomos, kol kas nėra.
Ji akcentavo, kad tokios technologijų milžinės kaip „Google“, „Facebook“ ar „Youtube“ pritaiko technologinius sprendimus ir leidžia plačiau sklisti būtent internetinės žiniasklaidos turiniui.
„Tikrai nedetalizavome, ar tai būtų regioninei, ar internetinei. Savaime suprantama, turbūt, kad daugiausiai turėtų likti tai žiniasklaidos, kurios dėka ir susikuria papildomas pajamas pasaulinės technologijų kompanijos“,– kalbėjo L.Bušinskaitė.
Pasak jos, su premjere ir ministrais aptarta bendra žiniasklaidos politiką, apie Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarką – internetinė žiniasklaida, anot jos, pritaria pertvarkos būtinybei bet tikisi ir galimo pereinamojo laikotarpio pereinant prie naujo rėmimo modelio.
Taip pat kalbėtasi apie problemas, kai institucijos atsisako pateikti įvairią informaciją žurnalistams prisidengdamos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Tolesnė diskusija, kaip spręsti problemą galbūt keičiant kai kuriuos teisės aktus, bus vykdoma su Teisingumo ministerija.
„Buvo diskutuojama, kokie sprendimai galėtų būti priimami, kad problema galėtų spręstis, nes redakcijoms tai tampa kasdieniu iššūkiu (...). Galbūt galėtų būti numatyta kažkokia idėja ar sankcijų, ar baudų“, – sakė L.Bušinskaitė.
Asociacija vienija naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, madeinvilnius.lt. ve.lt, kaunas.kasvyksta.lt, etaplius.lt.