Internetinių sukčių spąstai: kodėl taip svarbu informaciją vertinti kritiškai ir tikrinti

Pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje, dėl žmonių patiklumo plinta investicinis sukčiavimas. Dažniausiai žmonės iš finansų brokeriais apsimetančių asmenų sulaukia skambučių, žinučių ar pamato skelbimus socialiniuose tinkluose. Taip šių asmenų aukos, apsimetėlių vedamos per „finansų pasaulį“, gali likti ir tuščiomis kišenėmis.
Sukčiavimas
Sukčiavimas / Asociatyvi nuotr.

Apie investicinio sukčiavimo statistiką, apsimetėlių taktikas ir apsisaugojimo būdus pasikalbėjome su Daiva Uosyte, SEB banko Prevencijos departamento vadove, „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovu Linu Sadecku ir finansiškai nukentėjusia 18-mete Vilniaus gyventoja.

Gąsdinanti statistika

„SEB banko duomenys rodo, kad į įvairias turto klases ir priemones investuoja kas antras šalies gyventojas. Iš dalies tai lemia vis didėjantis finansinis raštingumas ir rekordinė infliacija, kuri tirpdo gyventojų santaupas, tad nemažai žmonių suskubo ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus“, – teigia SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.

SEB banko nuotr./Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė
SEB banko nuotr./Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė

Remiantis „Luminor“ banko vykdytos apklausos duomenimis, 7 iš 10 šio banko vartotojų susidūrė su įvairiomis sukčiavimo formomis.

„Apie pusė sulaukė sukčių skambučių ar SMS žinučių, ketvirtadalis susidūrė su investiciniu sukčiavimu ar suklastotomis el. parduotuvėmis, o kas dešimtas – su romantiniu sukčiavimu.

Iš su sukčiavimų susidūrusių asmenų 77 proc. teigia nepatyrę jokių pasekmių, 9 proc. patyrė finansinius nuostolius, 7 proc. – psichologinius sunkumus, 5 proc. – žalą reputacijai ir prarado savo laiko, o 6 proc. teigia, kad kenkėjiškomis programomis buvo užkrėsti jų įrenginiai“, – tvirtina Linas Sadeckas, „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.

 Luminor nuotr./„Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas
Luminor nuotr./„Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas

Skelbimą įkėlė „tikra“ įmonė

Nuostolius patyrusios vilnietės istorija tokia, kad mergina ieškojo darbo.

„Visų pirma, atrodė, kad darbo skelbimą įkėlė tikra įmonė – žinoma Lietuvos internetinė parduotuvė „Pigu.lt“. Paspaudžiau ant skelbimą įdėjusios paskyros, mane nukreipė į oficialią „pigu.lt“ „Instagram‘o“ paskyrą. Todėl ir patikėjau, pasimoviau“, – savo istorija dalijasi 18-metė vilnietė.

„Toliau paspaudusi „susisiekti“, buvau nukreipta pas individualų konsultantą į „WhatsApp‘ą“, o paskui susitarėme pokalbį tęsti per „Telegram‘ą“: šios susirašinėjimo programėlės apgavikams – patogiausios, kadangi vienu paspaudimu bet kada galima ištrinti visą susirašinėjimą. Konsultantas supažindino su darbu (užsakymo prekių rūšiavimu), tačiau nepaminėjo to, kas išaiškėjo žymiai vėliau – norėdama dirbti, turėjau įdėti ir savo pinigų, prieš tai juos iškeitusi į kriptovaliutą“, – pasakoja apie tūkstantį eurų praradusi mergina.

Spąstais tampa greitas ir didelis uždarbis, taip pat neva patrauklios investavimo sąlygos: nereikia didelių pinigų, pakanka vos šimto ar kelių šimtų eurų.

Darbą ji gavo, o netrukus ir susidūrė su dalykais, apie kuriuos pokalbio metu net nebuvo užsiminta: „Pirmąjį kartą darbo pabaigoje ta suma, kurią uždirbau, buvo pateikta kaip neigiama. Konsultantas teigė, kad taip gali būti tik vieną kartą per darbo dieną ir tik maža suma, nesiekianti net šimto eurų, nors darbo aprašyme apie savo pinigų „įdėjimą“ net nebuvo užsiminta.

Pasiklioviau konsultantu ir neigiamą sumą padengiau savo pinigais – ji tapo teigiama, todėl galėjau baigti tvarkyti prekes, o uždirbtus pinigus (kartu su savo įdėtais) išsigryninau.“

Pašnekovė mini, kad iš pradžių viskas ėjosi sklandžiai, tačiau lengvai uždirbtus pinigus pradėjo keisti vis didėjančios skolos.

Lietuvos banko iliustracija/Atsargiai, telefoniniai sukčiai
Lietuvos banko iliustracija/Atsargiai, telefoniniai sukčiai

„Vienos darbo dienos pabaigoje pamačiau kelių šimtų neigiamą sumą, netrukus – ir tūkstančių. Kiekvieną dieną neigiamos sumos vis augo, kol aš nebepajėgiau jų padengti, o padengusi pinigų nebeatgavau: pinigai buvo persiųsti į sukčių rankas.

Jie užblokavo mano IP adresą, pakeitė svetainės pavadinimą ir aš niekaip nebegalėjau susisiekti su konsultantu, tad neišliko jokių aferą patvirtinančių įrodymų“ , – atvirauja nukentėjusioji.

Pasiklioviau konsultantu ir neigiamą sumą padengiau savo pinigais – ji tapo teigiama, todėl galėjau baigti tvarkyti prekes, o uždirbtus pinigus (kartu su savo įdėtais) išsigryninau.

Veda už rankos per visą procesą

D.Uosytė pasidalijo ir apie dar vieną investicinio sukčiavimo būdą, kurio schema, kaip ji teigia, yra gana paprasta: „Žmogus dažniausiai sulaukia skambučio arba žinutės. Pokalbio metu finansų brokeriu prisistatęs sukčius pasiūlo investuoti į vieną ar kitą finansinę priemonę, dažniausiai – į kriptovaliutas.

Spąstais tampa greitas ir didelis uždarbis, taip pat neva patrauklios investavimo sąlygos: nereikia didelių pinigų, pakanka vos šimto ar kelių šimtų eurų.“

SEB banko Prevencijos departamento vadovė papasakojo ir apie tai, kaip sukčiai įtikina savo auką. Tam imamasi šių priemonių: demonstruojami įspūdingi rezultatai, atidaroma fiktyvi investicinė sąskaita, naudojami vaizdo skambučiai, investicinė grąža.

„Taip stengiamasi sukurti pasitikėjimą brokeriu, sudaryti įspūdį, kad platforma – teisėta, o būsima investicinė grąža – garantuota. Užkibusius ant kabliuko sukčiai netgi primoko, kaip savo pavedimus argumentuoti banko specialistams, jei šie susisiektų dėl įtartinų operacijų.

Neretais atvejais į sukčių pinkles patekę žmonės banko darbuotojams netgi primygtinai įrodinėja, kad jų brokerio reputacija – nepriekaištinga, siųsdami bankui fiktyvius dokumentus.

Neretais atvejais į sukčių pinkles patekę žmonės banko darbuotojams netgi primygtinai įrodinėja, kad jų brokerio reputacija – nepriekaištinga, siųsdami bankui fiktyvius dokumentus. Tol, kol toks brokeris dingsta su visais pinigais“, – apie sukčių gudrybes pasakojo D.Uosytė.

Banko atstovės teigimu, tai, kad taktika veiksminga, rodo išaugęs tokių atvejų skaičius: „SEB banko duomenimis, trečią praėjusių metų ketvirtį nuostolis dėl investicinio sukčiavimo buvo 44 proc. didesnis, lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Didėja ne tik mastai, bet ir nuostolių sumos. Jei prieš metus vidutinė suma, kurios neteko gyventojai dėl tokių sukčių veiklos, buvo kiek didesnė negu 2,5 tūkst. eurų, tai šiemet ji peržengė trijų tūkstančių ribą.“

Būdai, kaip išlikti neapgautam

SEB bankas siūlo, prieš priimant sprendimą dėl investavimo, įvertinti, ar siūlantis asmuo arba įstaiga turi leidimą verstis šia veikla.

„Investavimas yra licencijuojama veikla – Lietuvos banko svetainėje galima patikrinti išduotus leidimus. Taip pat, visi dokumentai, susiję su investicijomis, turi būti pateikti raštiškai ir valstybine kalba. Tikrinkite ir internetines platformas, per kurias siūloma investuoti, ar jos neblokuojamos, kokie – atsiliepimai, skundai.

Jei kyla įtarimų ar abejonių, visada galite dėl konsultacijos susisiekti su savo banko specialistais. O jei jau tapote sukčių auka, nedelskite ir praneškite apie tai ir bankui, ir policijai, kad išvengtumėte dar didesnių nemalonumų“, – pabrėžė D.Uosytė.

„Luminor“ bankas siūlo atsižvelgti į jų „paruoštuką“, kuriuo naudodamiesi lengviau atpažinsite sukčius internete ir vyraus didesnė tikimybė, jog išvengsite apgavystės:

  1. Jei siūlomos investavimo sąlygos atrodo ypatingai geros, žadama įtartinai didelė investavimo grąža ar labai trumpi investavimo terminai, tai turėtų sukelti įtarimą. Vertėtų susimąstyti ir jei sprendimą dėl investavimo verčiama priimti greitai ar pateiktų pasiūlymų prašoma neatskleisti kitiems;
  2. Jei produktas Jums nežinomas arba nevisiškai suprantamas, rekomenduojama nepradėti investuoti, kol neįsitikinsite, kad bendrovė, per kurią tai darote, yra teisėta, o visa investicijos keliama rizika Jums priimtina;
  3. Apsipirkinėjant internetu, taip pat reikėtų atsargiai žiūrėti į prekes, kurių kaina yra žymiai pigesnė nei kitur, ir paskaityti atsiliepimus apie jų pardavėją;
  4. Išvengti apgavystės gali padėti ir įsivertinimas, ar šaltinis, kuriame yra siūloma paslauga, atrodo patikimas ar žinomas. Rekomenduotina prašyti daugiau informacijos apie įmonę ar produktą, surasti nepriklausomos informacijos apie juos iš keleto skirtingų šaltinių;
  5. Kritiškai vertinti netikėtus skambučius, žinutes ar atsitiktinius skelbimus;
  6. Įsivertinti, kokia informacija apie Jus laisvai prieinama internete ar socialiniuose tinkluose ir nesidalyti asmeniniais duomenimis apie save su nepažįstamais žmonėmis.

Visada kreipkitės pagalbos

„Jei kyla įtarimų, kad susidūrėte su bandymu apgauti, rekomenduojame banko bendruoju telefonu pasikonsultuoti dėl informacijos, gautos iš galimų sukčių, teisingumo.

Jei visgi nutiko taip, jog dėl sukčiavimo praradote lėšas, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas, o kartu – ir į savo banką“, – siūlo L.Sadeckas, „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.

Vilniaus universiteto Jaunųjų žurnalistų draugija (VU JŽD) – moksleivius ir studentus vienijanti iniciatyva, kurios tikslas suburti įvairių žurnalistinių interesų turinčius jaunuolius iš visos Lietuvos ir leisti jiems išpildyti savo kūrybinį potencialą praktikoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis