Eksperimentų būta ne vieno
Viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo bemaž 4 min. trukmės įrašu, kuriame užfiksuotas toks eksperimentas.
Nufilmuota, kaip neįvardytas ir nerodomas žmogus demonstruoja naują arbatos „Lipton“ dėžutę, ją atidaro, išima vieną maišelį, jį perkerpa ir arbatžoles išberia ant balto popieriaus lapo.
Eksperimento vykdytojas (iš plaštakų panašu, kad tai yra vyras) arbatžoles paskleidžia ant lapo plonesniu sluoksniu, paima metalinį gilzės formos daiktą ir pavedžioja po lapu ties ta vieta, kur supiltos arbata.
Tuomet tuo pačiu vamzdeliu ilgokai patrina arbatžoles, keli susmulkinti lapeliai prikimba. Vyras, pirštais nuvalęs arbatžoles nuo vamzdelio, suberia atskirai ir vėl juo pavedžioja po lapu. Šįkart lapeliai juda lyg prikibę prie vamzdelio, vienas kitą traukia, lyg būtų įmagnetinti.
Iš įrašu pasidalijusios moters komentaro – „Lipton“ arbata“ – sunku suprasti, ką šiuo eksperimentu norima pasakyti.
Tačiau kadre matyti susirašinėjimų programėlės „Telegram“ kanalo „Dai vam bog“ (rusiškai – „Дай вам бог“ – tai reiškia „Telaimina tave Dievas“) pavadinimas.
Eksperimento vaizdo įrašas iš tiesų buvo publikuotas šiame kanale tos pačios vasario 17-osios rytą. Bet čia paaiškinta, ko ieškota arbatoje: „Lipton“ arbata maišeliuose. Grafenas? Nepirkite arbatos maišeliuose“.
Žemiau dar pridėtos nuorodos pavadinimais „grafenas“, „kokios rizikos kontaktuojant su paskiepytaisiais?“, „5G“.
Tame pačiame kanale esama ir daugiau įrašų, kuriuose minima ši medžiaga (pavyzdžiui, čia rodomi tariamai grafeno debesys, čia prie grafeno minimas ir 5G ryšys). Esą būtent ji reaguoja į magnetą.
Šis eksperimentas klaidina. Jis atliekamas netinkamomis sąlygomis: ne laboratorijoje (panašu, kad virtuvėje), nors arbatos maišelis išimtas iš naujos, neišpakuotos dėžutės, nežinia, kokiomis sąlygomis ji laikyta iki tol.
Vyras arbatžoles liečia plikomis rankomis, be pirštinių, neaišku, ar jų, pavyzdžiui, nėra kuo nors, kas galėtų paveikti rezultatą, ištepęs. Be to, nedetalizuota, kas yra metalinis vamzdelis, naudojamas eksperimentui.
Be to, išvada, esą arbatoje gali būti grafeno oksido, yra nepagrįsta. Portalas 15min pakartojo šį eksperimentą ir įsitikino, kad arbata nebūnai įsimagnetina.
Eksperimentui buvo panaudota tos pačios firmos arbata ir paprasti šaldytuvo magnetukai, kokių žmonės dažnai parsiveža iš kelionių. Nors arbatžoles bandėme pritraukti su nemažo ploto magnetu, jos visiškai nereagavo.
Internete galima rasti daugiau įrašų su analogiškais eksperimentais (čia, čia, čia).
Su grafenu susiduriame dažnai
Grafeno oksidas gaunamas oksiduojant grafitą. Chemiškai redukuojant (čia, čia) iš jo galima pagaminti grafeną – tvirčiausią, ploniausią ir laidžiausią medžiagą.
Jis sudarytas iš vieno sluoksnio anglies atomų, išdėstytų kaip korys. 2010 m. už jos sukūrimą buvo skirta Nobelio fizikos premija.
Dėl elektrinio laidumo, skaidrumo, mechaninių savybių grafenas yra labai patraukli medžiaga taikyti įvairiose srityse: nuo jutiklių ir alternatyvios energetikos iki biomedicinos ar filtrų. Pasižyminti gera talpa, ilgaamžiškumu ir stabilumu, ši medžiaga naudojama telefono baterijose.
Kauno technologijos universiteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros docento dr. Egidijaus Griškonio teigimu, grafeno junginiai nėra nauja medžiaga ir dauguma žmonių su ja yra susidūrę.
Su grafenu žmonija pirmą kartą „susipažino“ tikriausiai dar tuomet, kai buvo įskelta pirmoji ugnis. Su juo susiduriame degindami kokį nors kurą – grafeno ir kitų anglies nanodarinių susidaro įvairių degimų metu.
„Įkvėpęs dūmų žmogus gauna ne tik grafeno, bet ir anglies nanovamzdelių bei kitų anglies darinių – ten visa puokštė anglies nanodalelių, – portalui 15min yra pasakojęs mokslininkas. – Anglies nanovamzdeliai iš esmės yra grafeno lakštai, tik susisukę į vamzdelį, kaip koks vyniotinis.“
Tačiau arbatoje grafeno ar jo junginių nėra. Juodoji arbata gaminama iš krūmo Camellia sinensis lapų. Joje būna kofeino, taip pat kitų stimuliatorių ir antioksidantų.
Drėgname, deguonies turtingame ore dėl oksidacijos lapai įgauna tam tikrą spalvą – nuo žalios iki tamsiai rudai juodos.
Arbatos gamintojai gali kontroliuoti oksidacijos intensyvumą. Juodoji yra visiškai oksiduota arbata. Žalioji arbata gaminama iš to paties augalo lapų, bet nėra oksiduota.
Juodoji arbata rekomenduojama kaip alternatyva kavai ir energetiniams gėrimams. Teigiama, kad ji naudinga sveikatai, nes turi galingų polifenolių grupių, teaflavinų, tearubiginų, aminorūgšties L-teanino, keletą kitų katechinų arba flavonoidų, kurie suteikia apsaugą nuo kelių lėtinių ligų.
Kad pačiose arbatžolėse būtų grafeno ar jo oksido, neužsimenama. Jo randama, pavyzdžiui, kepsninėje pagamintoje mėsoje.
Tačiau net jei arbatoje būtų grafeno, ji vargiai įsimagnetintų. Mat grafenas paprastai nėra magnetinis. Tik jo lakštus sukrovus vieną ant kilo ir susukus, randasi reta magnetizmo forma, rodo nauji tyrimai.
Magnetas traukia geležį
Tačiau arbatoje gali būti geležies: nemagnetinės, būdingos augalams kaip maistinė medžiaga – mikroelementas, ir drožlių, kurios yra pašalinės ir magnetinės.
Pastarųjų atsiranda dėl to, kad arbatmedžio lapeliai džiovinami metaliniuose sieteliuose, o vėliau smulkinami geležiniais voleliais. Taigi prie arbatos lapelių gali prilipti geležies dulkių. Vėliau jas stengiamasi pašalinti stipriais magnetais, bet dalis drožlių susimaišo su arbata.
Mokslininkai pripažįsta, kad tai yra rimta problema, juoba kad geležes dalelių kiekio nustatymas yra nelengvas procesas. Indijoje leidžiamo žurnalo „Journal of Plantation Crops“ publikuotame tyrime atkreiptas dėmesys, kad tai priklauso nuo magneto galingumo ir formos, todėl išlieka galimybė manipuliuoti rezultatais.
2016 m. Indijoje leistinas geležies kiekis arbatoje buvo padidintas nuo 150 mg/kg iki 250 mg/kg.
Vakcinavimo nuo COVID-19 įkarštyje buvo aktyviai platinama sąmokslo teorija, esą šiuose skiepuose esama grafeno oksido. Tai – netiesa. Bet gali būti, kad iš šio mito gimė kitas – kad grafeno esama arbatoje.
Taip pat skaitykite: Nauja populiari sąmokslo teorija: vakcinose „atrado“ grafeno oksido
Taip pat skaitykite: Vakcinų skeptikai jose vėl „rado“ grafeno, bet dūmai iš akių rūko ne dėl to
Išvada: arbatoje gali būti magnetą traukiančių dalelių, bet klaidingai aiškinama, kad tai yra grafenas – vos vieno anglies atomo storio itin tvirta medžiaga, kuri įsimagnetina tik tam tikromis sąlygomis. Magnetą arbatžolėse traukia paprasčiausia geležis, užsiliekanti per lapelių džiovinimo procesą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
