Sukčių bandymai užmegzti ryšį daugelį socialinių tinklų vartotojų tik prajuokina, tačiau labiau pažeidžiami asmenys patiki, kad anapus monitoriaus sėdi tokie pat vieniši, meilės norintys žmonės.
Lengvatikių ieškotojai įsisuko į pačių jautriausių – neįgaliųjų gretas. Žinoma, kad pastaruoju metu nuo jų nukentėjo mažiausiai trys kurčios moterys.
Viena į ryšį su „draugu“ iš užsienio įklimpo taip giliai, kad ryžosi parduoti keturių kambarių butą Šiauliuose ir visus pinigus pervedė asmeniui, su kuriuo bendravo internetu. Jis neįgaliąją įtikinėjo, kad ją myli. Dabar ši moteris gyvena nuomojamame vieno kambario bute.
Viena į ryšį su „draugu“ iš užsienio įklimpo taip giliai, kad ryžosi parduoti keturių kambarių butą Šiauliuose.
Kita kurčioji moteris iki šiol tiki, kad internete sutiktas vyras vardu Johnas ją myli, todėl noriai siunčia pinigus.
Interneto sukčius sugebėjo ją įtikinti, kad už tuos pinigus nusipirks bilietą į Lietuvą, ją ves ir jie amžinai bus kartu. Tačiau nors pinigų pervedimus moteris daro nuo praėjusiųjų metų rugsėjo, niekas pas ją nevažiuoja, tik prašo dar pinigų.
Kaip 15min pasakojo šią istoriją puikiai žinantys žmonės, ši moteris yra nuoširdžiai įsitikinusi, kad pinigų nuolat prašinėjantis interneto „draugas“ nuoširdžiai ją myli. Vyras aiškina, kad yra jūrininkas, todėl dažnai neturi interneto, negali bendrauti „Skype“ įsijungiant vaizdo ryšį. Dėl šios priežasties prašo bendrauti tik SMS žinutėmis.
Šios neįgaliosios artimiesiems tokia situacija skaudi, nes pati moteris gyvena labai skurdžiai, turi vos kelis nudėvėtus baldus ir minta tik sumuštiniais – beveik nepalieka nieko sau.
Pasitaikė atvejis, kai interneto „draugas“ labai prašė pinigų, tačiau ji neturėjo, todėl paprašė paskolinti draugės – esą vėliau „draugas“ jai grąžins. Kai draugė pamėgino įtikinti, kad visa tai apgaulė – buvo išgrūsta pro duris.
Šią moterį paprotinti bandė ir pareigūnas, tačiau ji nenorėjo nieko girdėti, pareiškė, kad tai – jos reikalas ir ji neišduos draugo, nes jis yra geras.
Ji iki šiol tiki, kad internete rastas mylimasis pas ją atvyks.
Trečioji moteris, taip pat kurčioji, atsikvošėjo tik praradusi nemenką sumą.
Viskas prasidėjo gavus žinutę „Facebook“ iš žmogaus, kuris prisistatė Marku Scottu. Pradžioje jie bendravo neutraliai, tačiau po mėnesio „draugas“ pradėjo siuntinėti graudžią sergančio vaiko nuotrauką, kurią akivaizdžiai rado internete, ir pradėjo aiškinti, kad vaiko gydymui reikia pinigų.
Moteris per penkis kartus pervedė 6,6 tūkst. eurų, pinigų perlaidas siuntė į Nigeriją, Ganą, Belgiją.
Po kurio laiko jai buvo atlikta operacija ir prireikė pinigų ir ji paprašė nors dalį grąžinti. Tada naujasis draugas ėmė ir pradingo. Ši moteris galiausiai kreipėsi į policiją, kuri dabar vykdo ikiteisminį tyrimą.
Pažeidžiami žmonės – taikinys
Kaip 15min pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Panevėžio skyriaus, į kurį kreipėsi viena iš moterų, socialinė darbuotoja Monika Murnikaitė, patekti į interneto sukčių pinkles didesnė tikimybė ypač pažeidžiamiems žmonėms, kurių kontaktai labai apriboti.
„Vien nuėjimas pas pareigūnus ir pagalbos prašymas suvokus, kad esi apgautas, yra sudėtingas – reikėjo ieškoti vertėjo į gestų kalbą. Ir būtinai tokio, kuriuo nukentėjusioji pasitikėtų, kuris jos nesmerktų ir ji galėtų atsiverti. Sukčių aukas dažnai lydi gėdos ir kaltės jausmas, kad patikėjo graudžiomis jų kalbomis... bei nerimas dėl galimo aplinkinių pasmerkimo“, – sakė ji.
M.Murnikaitės teigimu, asmenims, kurie dėl savo negalios negali laisvai komunikuoti, jaučiasi atriboti nuo sociumo, atsiradę nauji susirašinėjimo draugai tampa tokiais paveikiais, kad nepasirodo įtartinos ir sukčių paskyros „Facebook“, kuriose – vos keli draugai, ar jų prašymai pervesti pinigus į skirtingas šalis.
„Klausiau ar jūs pastebėjote, kad jūs pervedate pinigus skirtingiems žmonėms į skirtingas šalis, sako ne, aš juo tikėjau ir pasitikėjau, maniau jis mano draugas – todėl siunčiau“, – pasakojo ji.
Anot M.Murnikaitės, meilės ieškančiais vyrais prisistatę sukčiai su aukomis bendravo naudodamiesi automatinio vertimo programėles.
„Mums nerimą kelia tarptautinis apgaulės pobūdis, todėl kreipėmės į Lietuvos atstovą Interpole, bandydami prašyti pagalbos“, – sakė Monika Murnikaitė.
Į policiją kreipiasi vienetai
Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė Evelina Pagounis 15min teigė, jog atvejų, kai sukčiai pasitelkę socialinius tinklus apgaule įgyja svetimą turtą, nėra daug.
„Pagrindinis apsaugos nuo sukčių būdas – žmonių budrumas ir atidumas. Įvertinkite situaciją ir gerai ją apgalvokite. Jei abejojate, pasitarkite su šeimos nariais, draugais. Kilus bet kokiam įtarimui nutraukite bendravimą“, – sakė policijos atstovė.
Anot jos, tiriant tokius atvejus bendradarbiaujama su užsienio teisėsauga, tačiau ji nepateikė duomenų apie tai, kiek pavyko nustatyti įtariamųjų – jei tokių atvejų buvo.
Anot E.Pagounis, ypač efektyviai šioje srityje dirbama Europos Sąjungos mastu.
Asmenys, kurie taip pat nukentėjo nuo sukčių, prisidengiančių pagalbos prašymais ar meilės santykiais, gali kreiptis Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro visą parą veikiančiu SOS numeriu 370-679-61617, www.anti-trafficking.lt arba į Panevėžio vyriausiąjį policijos komisariatą paneveziovpk@policija.lt.