Antradienį Seimas pritarė ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus. Už tai balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 54, susilaikė penki Seimo nariai. Ministrą palaikė tik valdančiosios daugumos atstovai.
Tuo interpeliacijos procedūra baigta.
„Be abejo, džiaugiuosi, kad interpeliacija pasibaigė šitaip ir kad turiu mandatą toliau tęsti darbus, kurie reikalingi Lietuvai ir visiems Lietuvos žmonėms“, – po balsavimo žurnalistams Seime sakė D.Kreivys.
„Tikėjausi, kad Seimas įvertins darbus, kuriuos darome, o atsakomybę, kodėl šiandien mes visi kenčiame, pirmiausia, nuo aukštų elektros energijos kainų, turi kartu prisiimti ir tie, kurie valdė šalį pastarąsias kelias kadencijas“, – kalbėjo jis.
Energetikos ministras pakartojo, kad didžiausia Lietuvos problema šiuo metu yra tai, kad ji neturi elektros energijos gamybos.
Anot ministro, tikslas yra per trumpiausią laiką pasieti tokį rezultatą, kad Lietuva pasigamintų pakankamai elektros energijos.
„Tikimės, kad 2025 metų pradžioje Lietuva mažiausiai pusę elektros energijos pasigamins iš atsinaujinančių šaltinių, ir kainas turėsime visai kitokias“, – tvirtino D.Kreivys.
„O trumpalaikes problemas Vyriausybė gana efektyviai sprendžia per kompensacijas. Šį pusmetį dauguma Lietuvos žmonių turi rimtą pagalbą iš Vyriausybės. Esu įsitikinęs, kad kartu su biudžetu ateis ne mažesnė pagalba ir ateinančiam pusmečiui“, – pridūrė jis.
Vienas iš interpeliacijos iniciatorių, opozicinių demokratų seniūnas Lukas Savickas savo ruožtu teigė, kad balsavimo rezultatas nenustebino.
„Turime lygiai 71 Seimo nario daugumą, palaikančią ministro poziciją, ir tai simbolizuoja tik vieną dalyką. Tai susiję su tuo, kad valdančioji dauguma toliau prisiima atsakomybę už šį ministrą, už jo vykdomą ir vėluojančią reakciją į energetikos krizę, kurią jaučia kiekvienas Lietuvos gyventojas ir verslas“, – teigė parlamentaras.
Interpeliaciją dėl kritiškos situacijos energetikoje inicijavo 62 Seimo opozicijos nariai. Energetikos ministrui buvo pateikti 23 klausimai dėl didelių elektros energijos kainų, „Perlas Energija“ veiklos nutraukimo, atsinaujinančios energetikos problemų ir panašiai.
D.Kreivys, antradienį Seime atsakydamas į klausimus, teigė, kad didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dėl Rusijos energetinio karo prieš Europą dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina.
Be to, anot jo, tokias kainas lėmė rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus padidėję CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai bei situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose.
„Itin svarbi aplinkybė, lemianti aukštas energijos kainas Lietuvoje, yra stipriai sumažėję elektros energijos gamybos pajėgumai. (...) Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais Lietuva staiga atsidūrė giliame elektros gamybos deficite ir pasigamina tik apie trečdalį suvartojamos energijos“, – tvirtino ministras.
Jis sakė, kad kainų krizei „pagalvių nepadėjo“ ankstesnė valdžia.
Tai buvo trečioji interpeliacija, inicijuota šios Vyriausybės nariui.
2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.
L.Savickas antradienį žurnalistams sakė, kad opozicija turi klausimų ir kitiems ministrams, todėl neatmetė galimybės inicijuoti daugiau interpeliacijų. Anksčiau teigta, kad jų nusipelnė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
