Viena interpeliacijos iniciatorių Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė sako, jog akivaizdu, kad valdantieji sieks išsaugoti J.Narkevičių poste, ir interpeliacija lieka vienintelis kelias bandyti jį atleisti iš pareigų.
„Valdančiųjų lyderiai nemato ministro veikloje klaidų. Jiems tinka nomenklatūrinis veikimas. Aš manau, tai apgailėtina. Nesitikiu, kad Saulius Skvernelis paprašys ministrą išeiti. Akivaizdu, kad interpeliacija Seime yra vienintelis perspektyvus kelias išspręsti šią situaciją“, – BNS sakė A.Armonaitė.
Interpeliacijos dokumentą yra pasirašęs opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas bei keli kiti socialdemokratų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Norint ministrui pateikti interpeliaciją, būtina, kad ją pasirašytų ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad J.Narkevičius „yra vakar diena“, ir jo politinė karjera jau pasibaigusi.
„Interpeliacija yra klausimų-atsakymų žanras, kai ministrui užduodami klausimai ir jis atsako į juos iš Seimo tribūnos. Mes nematome, ko jo klausti. Dar kartą apie šeichą paklausinėti? Nėra apie ką klausinėt, ačiū, viso gero, taškas padėtas“, – žurnalistams ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G.Landsbergis.
„Ta interpeliacija yra klausimų uždavimas, man nereikia jokių pono Narkevičiaus atsakymų, ponas Narkevičius yra vakar diena, jo politinė karjera jau yra pasibaigusi, jis ją toliau tęs gėdingai, jei toliau bus savo vietoje “, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Anot jo, į klausimą, ar J.Narkevičius gali toliau eiti pareigas prezidentui Gitanui Nausėdai paraginus trauktis, turi atsakyti premjeras Saulius Skvernelis.
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad interpeliacijos procesas yra per ilgas, o J.Narkevičiaus atveju reikia greitesnių sprendimų.
„Mes laikomės tos pačios nuomonės, kad J.Narkevičius turi trauktis, bet nenorime inicijuoti ilgo ir gremėzdiško interpeliacijos proceso, kuris bet kuriuo metu valdančiųjų balsais gali pasibaigti Seime. Mes manome, kad reikia kur kas greitesnių ir ryžtingesnių sprendimų“, – BNS sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Gavęs interpeliacijos tekstą, ministras turi per dvi savaites raštu atsakyti į jam pateiktus klausimus. Tuomet Seime balsuojama, ar pritarti ministro atsakymams, jei siūloma nepritarti ir pareikšti nepasitikėjimą, reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Prezidentas G.Nausėda ketvirtadienį paragino trauktis susisiekimo ministrą J.Narkevičių iš pareigų, nes jis prarado jo pasitikėjimą.
Valdančiųjų „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos, kad ministras turi likti poste, o prieš jį vykdomas „organizuotas sistemiškas puolimas“.
J.Narkevičių delegavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas Valdemaras Tomaševskis tvirtina, kad J.Narkevičius liks poste, nes turi premjero pasitikėjimą.
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio atstovas Tomas Beržinskas BNS sakė, kad sprendimą dėl J.Narkevičiaus premjeras priims grįžęs į darbą po laikino nedarbingumo.
Kokie interpeliacijos pagrindai?
Interpeliacijos tekste ministro klausiama, kodėl komandiruotės į Abu Dabį metu jis neskaitė pranešimo, kaip skelbta programoje, o vietoj jo tai padarė viceministras Vladislavas Kondratovičius.
J.Narkevičiaus prašoma paaiškinti, kokie buvo jo komandiruotės tikslai, kaip vizito metu juos įgyvendino, ar pripažįsta piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, kad už pietus ir vakarienes mokėjo ministerijai pavaldžios įmonės.
Kita klausimų tema – Lietuvos pašto valdybos atleidimas. Klausiama, dėl ko atleista senoji valdyba, kokiais kriterijais vadovaujantis parinkti nauji valdybos nariai, ar paskyrus ministerijos atstovus valdyba nėra politizuojama.
TAIP PAT SKAITYKITE: G.Nausėda nebelaukia premjero vertinimo: nuomonę apie J.Narkevičių išsakys patarėjas
Iniciatoriai argumentuoja, kad įstatymai įpareigoja išlaikyti valstybės įmonių valdybos narių nepriklausomumą nuo skiriančiojo asmens.
Ministro klausiama, kodėl teikė Vyriausybei svarstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo perskirstymo projektą, kuriame numatė Vilniaus rajonui papildomai skirti 300 tūkst. eurų, beveik visus atitekusius asfaltuoti gatvę, vedančią į premjero namą. Prašoma atsakyti, ar šis sprendimas priimtas vykdant premjero aplinkos nurodymus.
J.Narkevičius taip pat klausiamas dėl jo apygardai Trakų rajone skirtų lėšų kelių asfaltavimui bei Seimo viešbutyje gauto buto, nors turi nekilnojamojo turto Vilniuje. J.Narkevičiaus prašoma paaiškinti, kodėl gyvendamas Trakų rajone prašė buto viešbutyje, ar kambarį perleido savo dukrai Karolinai Narkevič, dėl žmonos vykdomos nuomos deklaravimo.
J.Narkevičius pastaruoju metu sulaukė opozicijos kritikos dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo, vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose, pietų valstybės įmonių sąskaita Dubajuje ir Minske, kai kurių kelių tvarkymo finansavimo ir gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių.
J.Narkevičių į susisiekimo ministro pareigas delegavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, šiemet po prezidento rinkimų prisijungusi prie valdančiosios koalicijos.