„Tvarkiečiai“ po interpeliacija parašus rinko visą šią savaitę ir ketvirtadienį dar teigė reikiamo parašų skaičiaus nesurinkę. Tuomet po interpeliacija buvo pasirašę tik „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos ir socialdemokratų atstovai.
Tačiau po ministro R.Šimašiaus atsakymo į S.Stomos klausimą apie Garliavos istoriją, po interpeliacija pasirašyti nutarė ir du konservatoriai.
Tiek S.Stoma, tiek A.Stancikienė neslepia, kad interpeliaciją pasirašė dėl ministro požiūrio į Garliavos istoriją. Juos piktina tai, kad ministras nemano, jog dėl susistumdymo bandant perduoti mergaitę mamai Laimutei Stankūnaitei, kalta antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Interpeliacijos iniciatorius Valentinas Mazuronis 15min.lt sako, kad ji bus perduota Seimo pirmininkei ir registruojama kitą savaitę.
Pasak V.Mazuronio, ministrą gali pavykti nuversti tik tokiu atveju, jei parlamentarai „objektyviai vertins jo atsakymus, o ne remsis politiniais skaičiavimais“.
Teisingumo ministrui keliami penki klausimai – dėl per lėtai vykstančios teismų sistemos reformos, dėl padėties teismo medicinoje, dėl situacijos laisvės atėmimo įstaigose, dėl įvykių Garliavoje vykdant teismo sprendimą perduoti mažametę mergaitę motinai. Taip pat teiraujamasi, kokių žingsnių Teisingumo ministerija ėmėsi, kad nepasikartotų pernai vasarą nutikęs incidentas, kai Baltarusijai buvo perduoti duomenys apie žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį.
Pagal Seimo statutą, interpeliacijos procedūra Seime pradedama, kai po klausimais ministrui surenkama ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašai. Po to jie įteikiami Seimo pirmininkui, kuris dokumentą įregistruoja posėdžių sekretoriate.
Ministras per dvi savaites turi atsakyti į pateiktus klausimus.
Jeigu Seimas nuspręstų, kad ministro atsakymai netenkina, tuomet už ministro atleidimą iš pareigų turėtų balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
