Visi, tikėtina, dabar nori pasikalbėti su jauniausiu naujojo Seimo nariu, – tokia mintis toptelėjo, nesulaukus M.Matijošaičio atsako žinutės feisbuke. Kai mums pagaliau pavyko susisiekti telefonu, šis Laisvės partijos atstovas pripažino – dėmesio išties netrūksta.
„Nespėju atsakinėti į žinutes. Jų tiek daug! Po pirmojo rinkimų turo taip pat sulaukiau dėmesio, dabar jis vėl užplūdo. Džiugesingas rytas. Žinoma, daug minčių sukasi apie įvairias atsakomybes, darbus, kuriuos reikės nudirbti jau greitu metu“, – pakalbintas pirmadienio rytą, teigė M.Matijošaitis, pripažinęs, kad pirmasis jo, kaip naujojo Seimo nario, darbas – duoklė žiniasklaidai.
Kalbėdamas apie tai, ką Lietuva turėtų žinoti apie Marių Matijošaitį, jis atkreipė dėmesį į tai, kad ir pačios partijos, kuriai jis atstovauja, programa yra išskirtinė visų kitų partijų kontekste. Vien jau tai daro kiekvieną iš Laisvės partijos kandidatų – kitokį.
„Pats prisidėjau prie iniciatyvinės grupės šią partiją įkurti dar nuo 2018 metų gruodžio. Kiek buvo galima prisidėti prie programos kūrimo, ypač, prie užsienio politikos klausimų, tiek prisidėjau, nes tai yra mano svarbiausia kompetencijos sritis. Taip pat yra įdomios kultūros ir švietimo sritys. Labai patinka drąsios idėjos, kurios reprezentuoja žmogaus teises, asmens laisves. Tie dalykai man yra labai artimi ir suvokiami, nes paties asmenybė susiformavo Vakarų Europoje – iškart po mokyklos išvykau studijuoti į Škotiją. Vakarų pasaulio asmens teisių ir laisvių suvokimas man yra įaugęs į kraują. Gal tai yra skrajojanti frazė, bet man buvo lengva įsilieti į būrį laisvų žmonių“, – teigė jauniausias naujojo Seimo narys.
– Mariau, kiek metų jūs išgyvenote Škotijoje. Rodos, atradęs savo kelią tame, kaip vadinate, Vakarų pasaulyje, jaunas žmogus grįžti į Tėvynę neskuba, stengiasi įsitvirtinti svetur. Kodėl jūs sugrįžote?
– Škotijoje praleidau ketverius metus ir dešimt mėnesių, apie pusę metų – Nyderlanduose, ir dar šiek tiek gyvenau Vokietijoje. Kodėl grįžau? Yra geras posakis: „Svetimame krašte pranašu nebūsi“.
Vakarų pasaulio asmens teisių ir laisvių suvokimas man yra įaugęs į kraują.
– Norėjote paneigti tikrąjį posakį: „Savame krašte pranašu nebūsi“?
– (Nusijuokia). Daug prasmingiau yra laiką leisti ir dirbti savoje Tėvynėje, arti savo šeimos, su savo artimiausiais draugais. Asmeniškai pažįstu daugybę lietuvių, kurie gyveno, dirbo užsienyje, ten studijavo ar sėmėsi kompetencijų, tačiau grįžo. Normalu, kad jaunas žmogus turi daug entuziazmo, jo akys plačios, nori tolimų kraštų. Įspūdis kitoks, nei trumpos kelionės į svetimą kraštą. Pagyvenimas užsienyje pakeičia sąmonę, suteikia kultūrinių žinių daug daugiau nei trumpa kelionė. Manau, kad užsienio lietuvių grįžimo į Lietuvą tendencija turėtų ateityje dar labiau ryškėti. Ir pats stengsiuosi inicijuoti pataisas, kurios pritrauks mūsų tautiečius talentus grįžti atgal.
Pats esu šios tendencijos pavyzdys. Grįžęs, ir, kaip matot, esu sėkmingas pilietis. Labai svarbu vėl iškelti daugybinės pilietybės referendumo, taip pat saugaus, sureguliuoto elektroninio balsavimo klausimus. Išeivijos lietuviai turi pajausti sąryšį su Lietuva – tai man yra nepaprastai svarbu.
– Tai, kad esate jauniausias naujojo Seimo narys – privalumas ar trūkumas? Kaip manote, nebus tokių, žiūrinčių kreivai – ką jis žino, juk jaunas, nepatyręs?
– 12 metų nevyriausybinių organizatorių sektoriuje – nemanau, kad aš esu naujokas. Dar mokyklos laikais bendravau su Seimo ir Europos Parlamento nariais, dalyvavau konferencijose, debatuose. Nebuvau aktyvioje politikoje iki Laisvės partijos įsikūrimo, bet visuomet buvau šalia politikos, studijavau politikos mokslus (2016 metais Aberdyno universitete (Škotija) M.Matijošaitis įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį – aut. past.). Tie, kurie mane nuvertins dėl amžiaus, apsigaus (šyptelėjo).
– Kada jau ėmėte galvoti apie didžiąją politiką, matyti save Seimo nario kėdėje?
– Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę pažįstu apie dešimt metų, ji mane ir atvedė į Laisvės partiją. 2010 metais abu buvome jaunimo organizacijų nariai, tokie pilietiški aktyvistai Kaune. Turėjome tikslą – suaktyvinti jaunimą ir konvertuoti juos į labiau pilietiškas asmenybes. Mane labai liūdina jaunimo balsavimo aktyvumo rezultatai. Kodėl jie tokie? Nes jaunimas dažnai būna nusivylęs savimi, savikritiškas. Mano, kad einant balsuoti, reikia viską išmanyti. Nebūtina. Užtenka pritarti tam tikroms kokios partijos pagrindinėms vertybėm. Laisvės partijos, pvz., tai yra laisva ekonomija, žmogaus teisės ir XXI amžiaus švietimas. Pritari kertinėms vertybėms, eik prie balsadėžės. Jei tenka rinktis iš kitų partijų kandidatų, renkiesi mažesnę blogybę iš dviejų. Jaunimas tiesiog dažnai nuvertina savo pačių nuomonę, o vyresni žmonės, ypač tie, kurie augo sovietiniais laikais, yra tiek įsitikinę savo teisumu, kad kartais tai daro ir žalą.
Mano asmeninis tikslas politikoje – kad dirbčiau pagal specialybę ir daryčiau tai, kas man patinka. Labai norėčiau Europos Parlamente padirbėti. Nežinau, ar kandidatuosiu, kai bus kiti rinkimai. Domina sritys, susijusios su diplomatinėmis pozicijomis. Nuo nacionalinės valdžios pradėti yra tikslinga.
Tie, kurie mane nuvertins dėl amžiaus, apsigaus.
– O kokiame Seimo komitete save matote? Kokioje srityje jūsų patirtis duotų daugiausiai naudos?
– Nemažai debatų buvo, kur sakiau, kad tai bus Kultūros komitetas. Su savo frakcija skirstysimės, kuris žmogus tinkamiausias vienam ar kitam komitetui. Mano mintyse – trys jie: kultūros, užsienio politikos, švietimo ir mokslo. Labiausiai prie širdies man – kultūra.
– Tai, kad esate vienintelis liberalių pažiūrų partijų atstovas, Kaune išėjęs į antrąjį turą ir jį laimėjęs (antrame ture M.Matijošaitis surinko 51,13 proc. balsų, įveikęs 48,87 proc. surinkusį TS-LKD partijos atstovą Paulių Lukševičių, kuris buvo laimėjęs pirmąjį turą), tikriausiai taip pat džiugina, bet ar tai nereiškia, kad Kaunui trūksta liberalias pažiūras formuojančių asmenybių?
– Ačiū už nepaprastai gerai suformuluotą klausimą. Su savo Kauno komanda, Aušrine Armonaite apie tai kalbame jau pusantrų metų. Kaune yra nepaprastai daug liberaliai mąstančių žmonių, tačiau jie savęs taip neidentifikuoja. Mūsų tikslas – papasakoti istoriją taip, kad žmonės žiūrėtų į liberalizmą sveikai: tai vakarietiškos vertybės, demokratija, laisva rinka, žmogaus teisės ir progresas. Aš pats trečios kartos kaunietis, bendrauju su daug žmonių, jie dalijasi tomis pačiomis vizijomis kaip aš, mūsų partija.
Rezultatai ir kitose apygardose buvo geri – turime trečiąją vietą Centro-Žaliakalnio apygardoje. Naujai partijai tai – didelis pasiekimas. Vilijampolės-Aleksoto apygardoje taip pat buvo labai geras rezultatas. Vizija yra gera, tendencija taip pat. Sąrašas kituose rinkimuose plėsis, nes yra žmonių, kurie šiuose rinkimuose negalėjo dalyvauti dėl amžiaus cenzo – neturi dar 25-erių metų. Bet yra dvidešimtmečių politikos mokslų studentų, kurie studijuoja VDU ar Britanijos universitetuose. Jie tikslingai plečia žinias ir mato save aktyvioje politikoje. Jiems reikia suteikti šansą prisidėti prie partijos veiklos ir entuziazmas atsipirks po trejų ar ketverių metų.
– Tikriausiai dažniausiai užduodamas klausimas: ar esate Kauno mero Visvaldo Matijošaičio giminaitis? Kaip manote, Matijošaičio pavardė Kaune jums padėjo pritraukti papildomų rinkėjų balsų, nes šie manė balsuojantys už Kauno mero artimąjį?
– Nesu giminė, nesame susiję ir politiškai, nesu ir tas, kuris pritaria Visvaldo Matijošaičio sprendimams. Taip, tai galėjo padėti pirmajame ture, kad patekčiau į antrąjį turą. Bet reikia suprasti, kad laimėjimui tai didelės reikšmės neturėjo suteikti. Žmonės rinkosi iš dviejų asmenybių. Atsipirko įdėtas darbas. Žmonės, manau, balsavo už tikrus pokyčius, kultūrą, švietimą, užsienio politiką, tas temas, kurias noriu reprezentuoti. Tai daug svarbiau nei pavardė.
– Esate bendravęs su Kauno meru asmeniškai, diskutavęs apie politiką, situaciją Kaune? Pirmadienio rytą V.Matijošaitis teigė, kad su ankstesne valdžia vystė konstruktyvų dialogą, jį tikisi tęsti ir su naujai išrinktaisiais. Galbūt jau esate susiplanavę susitikimą, kuriame aptarsite Kauno reikalus?
– Ne, neteko asmeniškai pabendrauti. Susitikimas nėra suplanuotas. Visi artimiausių dienų susitikimai – su žiniasklaida ir mūsų partijos frakcija. Vėliau, žinoma, linkęs bendradarbiauti su žmonėmis, kurie orientuoti į tikslą, progresą.
-
Galimos Vyriausybės apmatus jau dėliojanti I.Šimonytė viliasi, kad ketvirto partnerio koalicijai neprireiks
-
Antrasis Seimo rinkimų turas: konservatoriai laimėjo, buria koaliciją su liberalais
-
Nauja valdžia ėjo pas prezidentą: G.Paluckas „pralaimi vis geriau“, S.Skvernelis pagaliau bus tik Seimo nariu, o TS-LKD eina derėtis
-
Kauno meras V.Matijošaitis – apie rinkimus: „Išrinktieji turės įrodyti, kad yra verti šių mandatų“
-
Laisvės partija įvardijo, ką nori įrašyti į darbų programą: partnerystę sieks įteisinti per 100 dienų
– Jums, kaip kauniečiui, matomas tas miesto progresas? Veidas Kauno keičiasi į gerą ar blogą pusę?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad nesikeičia. Bent jau išoriškai miestas yra tvarkomas. Keliai, fasadai. Bet daug didesnę naudą neša bendras globalinis ekonomikos atsigavimas. Daugybė užsienio talentų nori studijuoti Kaune, kuris gyvas savo renginiais ir veikiančiais žmonėmis. Žmogiškasis kapitalas yra daug svarbiau už gatves ir fasadus. Prioritetas turi būti žmogus.
– Šiuo metu gyvenate Kaune. Laimėjęs Seimo nario mandatą žadate persikraustyti į Vilnių?
– Kraustysiuosi į sostinę tikrai, bet žadu gyventi tarp dviejų miestų. Į Kauną atvyksiu dažnai.
– Pasisakote už marihuanos legalizavimą. Pirmadienį spaudos konferencijoje opozicijoje dirbsiančių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis gana griežtai pareiškė, kad to šiame Seime tikrai nenutiks. Kaip manote, jei būtų daroma visuotinė lietuvių apklausa, daugiau būtų pasisakančių už ar prieš marihuanos legalizavimą?
– Apklausa gera idėja, bet referendumas būtų gerokai perteklinė priemonė tokiam smulkiam klausimui. Visų pirma, kalbame apie lengvo narkotiko dekriminalizavimą. Dabartinė teisė yra skandalingai bloga: net už gramo nesiekiančią suktinę žmogus gali būti patupdytas į kalėjimą. Mažų mažiausiai reikia panaikinti tai. Ateinančias dienas dėl legalizavimo bus daug kalbų, ypač kalbantis dėl koalicijos. O Ramūno Karbauskio komentarai yra iš opozicijos pozicijos, tai jam sakyti, kad kažko nebus – nebetikslinga. Mes žiūrėsime, kaip čia bus.
Žmogiškasis kapitalas yra daug svarbiau už gatves ir fasadus. Prioritetas turi būti žmogus.
– Kaip manote, eis atrasti su opozicija kokių bendrų sąlyčio taškų? Daugelis piliečių yra pavargę nuo politikų tarpusavio rietenų bei kovų, trokšta kultūringesnės politikos. Ar pasikeitus valdančiajai daugumai, kompromisų paieškos bus dažnesnės?
– Noriu tikėti, kad politinis klimatas ir kultūra bus daug geresnė nei matėme pastaruosius ketverius metus. Pats stengsiuosi prisidėti prie gero pavyzdžio rodymo, ėjimo į kompromisus. Kiek leis kantrybė (nusijuokė). Ir komanda. Tikiuosi, kad kalbėsimės tikslingai ir visi būsime orientuoti į rezultatą.
– Be marihuanos klausimo, kokius buvusios valdžios sprendimus norėtumėte revizuoti?
– Alkoholio draudimai. Nesakau, kad alkoholis yra gerai, iš esmės tai yra legalus narkotikas, kuris – dar pavojingesnis. Visuomenė turi tai suprasti: ir depresiją, ir agresiją, ir širdies ligas alkoholis sukelia daug labiau nei marihuana. Nepropaguojant alkoholio vartojimo, bet rodant žmonėms, kad tai yra jų laisvė rinktis, vartoti ar nevartoti. Dabar gali alkoholį vartoti jaunimas, sulaukęs 20-ties metų. Turėtume sugrįžti prie 18 metų ribos. Pilnametystė yra 18 metų. 18-metis gali laikyti savo rankose kovinį ginklą, gali gimdyti, tuoktis, kandidatuoti į savivaldą, bet negali pakelti šampano taurės. Tai – absurdiška. Reikia parodyti pilnamečiui žmogui pasitikėjimą ir pagarbą. Jis yra lygus.
Taip ir sekmadienį vykdomas alkoholio prekybos draudimas po 15 valandos... Perteklinis dalykas. Visuomenė perka tuomet daugiau iš Latvijos, Estijos. Mūsų brangesnės prekės nesprendžia problemos, tai nekeičia visuomenės įpročių. Tai keistų esminiai, programiniai dalykai, kurie gerintų gyvenimo kokybę, verstų žmogų mažiau norėti vartoti alkoholį, narkotines medžiagas. Laimės indeksas, visi tie dalykai, kurie nėra lengvai apčiuopiami ir įgyvendinami.
– Pats esate ragavęs barmeno duonos. 2012-2014 metais dirbote barmenu-padavėju „Thistle Aberdeen“ oro uosto viešbutyje, 2014-2017 metais – „Grosvenor Casino Aberdeen“ lošimo namuose. Barams dabar – nekoks metas; pritaikyti darbo laiko ribojimai. Verslas niršta, jaunimas, trokštantis linksmintis, niršta. Kaip manote, reikia visuotinio griežto karantino, griežtų ribojimų? Jei ne, kaip kovoti su plintančiu virusu?
– Truputėlį absurdiška, kad „valstiečių“ sprendimai pirma nutaikomi į barų ir naktinių klubų veiklą, vietoj to, kad žiūrėtų, kaip padaryti sveikatos paslaugas labiau prieinamas žmonėms, kuriems jų reikia. Ne ten nukreipiamas dėmesys, tokie ribojimai – perteklinė priemonė. Kiek matau, žmonės yra gana sąmoningi, saugosi, dezinfekuoja rankas, nešioja kaukes. Žmonių informavimas yra pati esmė, reikėtų atsiriboti nuo perteklinių ribojimų ir baudimų. Dažnai net nėra kam sužiūrėti tų draudimų.
– Pastarosiomis dienomis netilo kalbos ir apie tai, ką pasakė ir ko nepasakė popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie teisę homoseksualių asmenų poroms sudaryti partnerystės sutartį, civilinę santuoką. Kokia paties pozicija? Jaučiate, kad mūsų šalyje gausu homofobinių apraiškų? Iš kur jos kyla?
– Prieš dvejus metus buvau vienas iš tų žmonių, kurie Vilniuje ir Kaune gyvai klausėsi popiežiaus jo vizito metu. Prieš dvejus metus jis jau buvo tą pasakęs mums, tad mane labai stebina, kad apie tai dabar vėl kalbame. Jau pirmuosius metus po išrinkimo popiežius buvo tą patį pasakęs. Man tai – ne naujiena. Popiežius padarė išvadą, Konstitucinis Teismas Lietuvoje padarė išvadą, telieka politikams padaryti išvadą ir neatsilikti nuo šio sprendimo įgyvendinimo. Manau, per šią kadenciją pavyks kai ką pakeisti šioje srityje.
– Nuo 2017 iki 2020 metų ėjote UAB „Vytauto paslaugos“ logistikos vadybininko pareigas. Nuo 2020 metų – UAB „Hoptransa“ transporto vadybininko pareigas. Kaip atsidūrėte su transportu susijusiose įmonėse? Viso to teko atsisakyti?
– Taip, išėjau iš įmonės šių metų rugsėjo viduryje. Nuo to meto vykdžiau politinę kampaniją. Teisiškai galiu dabar užsiimti tik meninėmis veiklomis. Tą galbūt ir darysiu. Turiu daug meninių gyslelių: tapyba, poezija, muzika.
– Galbūt galite pasidalinti savo tapybos darbų nuotraukomis?
– Jie 8-10 metų senumo (šyptelėjo).
– Tapus jauniausiu Seimo nariu neišaugo tapybos darbų vertė?
– (Nusijuokė). Jūs labai daug suprantate. Toks ir buvo planas. O kai tapsiu europarlamentaru... (Nusišypso).
– Laisvai kalbate ir rašote lietuvių, anglų kalbomis, esate įgijęs rusų bei prancūzų kalbos pagrindus. 2016-2017 metais dirbote laisvai samdomu sinchroninio vertimo vertėju Škotijos teismuose. Negalvojote apie tarptautinę vertėjo karjerą?
– Bylų nebūdavo nuolat: tai būdavo, tai nebūdavo. Nelabai tai mane domino. Buvo tiesiog gerai apmokamas, įdomus, su daug iššūkių darbas. Tai buvo antras mano darbas – vienu metu tuomet dirbau ir barmenu.
– Jei nebūtų pavykę iškovoti Seimo nario mandato, turėjote susikūręs planą B?
– Turėjau ir planą B, ir C, ir D. B planas – įsilieti į kažkurio išrinkto Seimo nario komandą, likti aktyvioje politikoje. C planas – dirbti Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 projekte. Yra ten daug atvirų pozicijų. Noriu paagituoti veržlius, kultūra besidominčius žmones užimti tas pozicijas, nes kolektyvui, kuris geras, reikia pastiprinimo. Tikslas tame projekte – rimtas. Planas D – grįžti į transporto sektorių, kuriame turiu daug patirties ir būčiau lengvai įsiliejęs. Kaip jame atsidūriau? Viskas susiję. Nėra tai taip tolima, kaip atrodo iš pažiūros. Turėjęs makroekonomikos kursus, nuolat bendravau su užsieniečiais, tad dirbti tarptautiniame versle buvo daugiau ar mažiau tikslinga. Darbas daug išmokė: organizuotumo, greitos reakcijos sprendžiant problemas. Labai dinamiška darbovietė. Panašu į politiką.
– Dar būdamas moksleiviu 2011-2012 metais baigėte teisės ir prancūzų kalbos pagrindus Vytauto Didžiojo universitete. Laisvojo klausytojo statusu lankėte edukologijos, politologijos ir istorijos paskaitas. Kiek teko domėtis, jums puikiai sekėsi istorija mokykloje, kurią, beje, baigėte su pagyrimu. Ar tuomet istorijos mokytojas neįžvelgė, kad tapsite ateityje politiku? Galbūt pats paauglystėje tai sau pasisakėte?
– Buvo. Labai geri klausimai. Pats jūsų klausau ir susimąstau. Kauno „Saulės“ gimnazija – pirmas iš pavyzdžių. Atmintyje iškilo mokytojas Remigijus Danielius, mano autoritetas. Žmogus, kuris pastūmėjo mane dalyvauti daugybėje istorijos konkursų. Šis žmogus yra bent jau pajuokavęs, kad Marius Matijošaitis bus Seimo narys. Na ir štai, aš – Seimo narys.
