Berdianske, Zaporižios srityje, stovi paminklas grundalui. Būtent ši žuvis po karo, Ukrainoje užėjus badui, padėjo išgyventi Azovo pakrantės gyventojams. Kaip rašoma apie šį paminklą, būtent grundalas padėjo badaujančioms šeimoms išmaitinti šeimas. Prižvejota žuvis būdavo mainoma į duoną.
Dabar Ukrainoje grundalas valgomas rūkytas, vytintas, keptas.
Lietuvoje juodažiotis grundalas pirmą kartą buvo pagautas 2002-aisiais Baltijos jūros priekrantėje ties kopgaliu. Šiai invazinei žuviai, kuri į Lietuvą, spėjama, pakliuvo su balastiniais laivo vandenimis, Lietuvoje sąlygos tiko. Keleri metai ir populiacija gerokai išplito.
Išplito žaibiškai
Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Robertas Staponkus prieš kelerius metus atliko tyrimą, kuriame analizavo galimą grundalų populiacijos plitimą prie Lietuvos krantų.
Matyta, kad grundalai čia puikiai prigijo, jų populiacija kasmet augo, pikas pasiektas prieš kelerius metus ir tada staiga jų imta kasmet mažėti po 30 proc. Tik pernai jų vėl pagauta kiek daugiau.
„Grundalai tapo viena pagrindinių verslinių žuvų, kuri keliauja – galbūt bus keista – į Ukrainą. Lietuvoje jie išauga gana stambūs. Girdėjau apie pagautą ir 400 g grundalą, nors paprastai jų svoris būna iki 250–270 g“, – pasakojo mokslininkas.
