Įsižiūrėkite į nuotrauką. Štai taip atrodo 254 634,78 eurų investicija.
Suprasti akimirksniu
- 2008 m. Alytaus rajone, ties Punia, įrengta 254 634,78 eurų atsiėjusi mobili prieplauka. Šiandien jos nebėra
- Įrengus prieplauką paaiškėjo, jog ji tarnaus tik valtims ir baidarėms – Nemuno vaga laivams per sekli
- Projekto tikslai neįgyvendinti: kadangi niekas neprižiūri Nemuno vagos ties Punia, aktyvesnė laivyba ten net negalima
- 2010 m. iškeliama iš vandens prieplauka sulūžo. Konstrukcijos buvo per silpnos
Tai – pagal minėtą projektą dar 2008 m. Alytaus rajone, ties Punia, įrengta prieplauka, neva gebanti priimti laivus iki 35 metrų ilgio.
Bent jau taip šis statinys buvo aprašomas oficialiuose Europos Sąjungos (ES) institucijoms teikiamuose dokumentuose. Džiaugtasi, jog tai iš sąstingio išjudins vandens turizmą, sukurs viešą turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, kurios pritrauktų privačias investicijas į rajonus.
Skambios frazės. Gražūs užmojai. Tačiau nepagalvota apie vieną – Nemuno vagos gylį, dėl kurio tokio dydžio laivai ten negalėjo, šiandien negali ir kaži ar kada galės priplaukti prie Punios piliakalnio.
Taip ir virto Punios prieplauka tik baidares bei valtis priimančiu uostu, kol galiausiai iš viso nustojo egzistuoti. Statiniai buvo išardyti, o tai, kas iš jų liko, ėmė tarnauti kaip poilsiautojų šašlykų kepimo vieta bei apžvalgos aikštelė.
Didelė ES piniginė injekcija
Projekto „Nemuno vandens turizmo trasos infrastruktūros išvystymas“ užsakovas buvo Valstybinis turizmo departamentas. Vykdytojas – Šakių rajono savivaldybė. ES keturioms mobilioms laivų prieplaukoms įrengti skyrė pusketvirto milijono litų. Apie pusę milijono – Kauno, Alytaus ir Šakių rajonų savivaldybės.
Darbai įrengiant Punios prieplauką truko nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d. Po projekto pridavimo prieplauka buvo perduota valdyti ir administruoti Alytaus rajono savivaldybei.
Pasak šios savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto Gedimino Dundzio, projektas buvo finansuotas iš PHARE programos, iš kurios Punios prieplaukai įrengti buvo gauta 229 945,28 Eur, o Alytaus rajono savivaldybė prisidėjo 24 689,50 Eur nuosavomis lėšomis.
Buvo įrengta 88 364 eurų atsiėjusi mobili prieplauka su betonine aikštele. Privažiavimo kelio nutiesimas su automobilių stovėjimo aikštele kainavo dar 141 317 Eur. Už elektros linijos tiesimą atseikėta 24 953,78 Eur. Visi planuoti darbai buvo įgyvendinti.
Apie seklią vagą nepagalvota?
Kaip informuoja G.Dundzys, naujas statinys buvo skirtas priimti Nemunu keliaujantiems turistams. Tačiau projekte minėti kelių dešimčių metrų ilgio laivai joje niekad nepasirodė.
Projektas būtų labiau pasiteisinęs, jei būtų ne tik pastatyta prieplauka, tačiau ir būtų atlikti Nemuno vagos gilinimo darbai.
„Laivai neatplaukdavo iki Punios prieplaukos, atplaukdavo tik baidarės, valtys, plaustai, plokščiadugniai laiveliai. Kodėl? Projektas būtų labiau pasiteisinęs, jei būtų ne tik pastatyta prieplauka, tačiau ir būtų atlikti Nemuno vagos gilinimo darbai nuo pat Lietuvos sienos su Baltarusija iki Kauno marių ir vėliau reguliariai prižiūrima (su žemsiurbe pagilinamos užneštos Nemuno vagos vietos ir palaikant bent 0,75–1,2 m gylio lygį visoje vagoje)“, – paaiškino Alytaus rajono savivaldybės darbuotojas.
Pasak jo, jei būtų buvę atlikti gilinimo darbai, būtų sudarytos sąlygos Nemunu plaukioti ne tik plaustais, baidarėmis, plokščiadugniais laiveliais su modernia įranga dugno gylio stebėjimui, bet ir pramoginiais ar krovininiais laivais, kuriais galima plaukti nuo Kauno hidroelektrinės. Nuo jos Nemuno vagos gylį prižiūri VĮ Vidaus vandens kelių direkcija. Kadangi niekas neprižiūri Nemuno vagos minėtoje atkarpoje, aktyvesnė laivyba negalima arba galima tik tam tikrose (gilesnėse) Nemuno atkarpose.
„Dabar prieplauka veikia kaip apžvalgos aikštelė prie Nemuno, į kurią atvyksta turistai ir vietiniai gyventojai. Punios seniūnija tvarko jos aplinką, kad nebūtų apžėlusi aukšta žole ar užteršta šiukšlėmis“, – reziumavo G.Dundzys.
Planuoja naujas investicijas
Žvelgiant į tai, kas liko iš milijoną litų atsiėjusios Punios prieplaukos, kyla klausimas, kur dingo visi įrengimai? G.Dundzys pateikė atsakymą: „Prie Nemuno yra projekto metu pastatyta betoninė aikštelė, kuri tilteliu buvo sujungta su plaukiojančiu pontonu (mobilia prieplauka). 2010 m. iškeliant prieplauką iš vandens ji sulūžo dėl per silpnos konstrukcijos ir dabar nėra eksploatuojama dėl pažeidimų. Tiltelis, jungiantis betoninę aikštelę su pontonu, saugomas Punios seniūnijoje.“
2010 m. iškeliant prieplauką iš vandens ji sulūžo dėl per silpnos konstrukcijos ir dabar nėra eksploatuojama dėl pažeidimų.
Nepaisant nesėkmingo projekto, jo teigimu, poreikis turėti šioje vietoje prieplauką išlieka. Ji reikalinga tam, kad būtų galima persikelti į kitą Nemuno kranto pusę – į Punios šilą, taip išvengiant ilgos kelionės autobusu, nes šalia nėra įrengto tilto persikėlimui.
Atsižvelgiant į tai, 2016 m. birželį Alytaus rajono savivaldybė pateikė projektą pagal „Interreg“ programą dėl prieplaukos atgaivinimo.
„Planuojama išasfaltuoti privažiavimo kelio dalį iki kultūros paveldo teritorijos ir automobilių stovėjimo aikštelę, įrengti stebėjimo kameras, atnaujinti apšvietimo sistemą (pakeičiant LED šviestuvais), pastatyti biotualetus, pavėsinę lankytojams. Bus įsigyta lengvos konstrukcijos prieplaukos dalis, kurią nebus sunku išmontuoti darbuotojams kiekvieno sezono pabaigoje, ir keltas, skirtas turistų perkėlimui į Punios šilą (kitą Nemuno pusę)“, – planus įvardijo valstybės tarnautojas.
Nori turistams atverti lankytinas vietas
Tai, pasak jo, tik dalis darbų, kuriuos planuojama atlikti projekto metu, siekiant aktyvinti turizmą Nemunu ir padidinti šalia Punios esančių lankytinų vietų lankomumą. Laivai, kaip ir minėta anksčiau, atplaukti iki Punios mobilios prieplaukos negalės.
Kam viso to reikia? Mobili prieplauka yra turistų lankomoje Punios piliakalnio teritorijoje, kuri prižiūrima ir tvarkoma Punios seniūnijos.
Punioje gausu lankytinų vietų – kultūros paveldo objektų: Šv. Jokūbo bažnyčia, vienas geriausiai išlikusių Lietuvoje Punios piliakalnis su takais aplink jį, Šv. Jurgio bokšto formos mūrinė koplytėlė, Punios žydų kapinės.
Piliakalnio papėdėje į Punelės upelį įteka laiptuotas Nečiuikos šaltinėlis. Miestelio kapinėse galima pamatyti mažosios architektūros paminklų – senųjų medinių dzūkiškų kryžių. Punios seniūnijos pastate įsikūrusi Panemunės dzūko pirkia, kurioje vyksta edukaciniai mokymai, čia pat įsikūrusi asociacija „Panemunės dzūkai“ gali pasiūlyti pasivėžinti senovine karieta, vienkinkiu vežimu, vienkinkėmis rogėmis, pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis, teikia gido paslaugas.
Dėl kitų lankytinų objektų Punios šile ir Punioje Nemuno kilpų regioninis parkas 2016 m. pateikė Saugomų teritorijų tarnybai projektą dėl finansavimo gavimo lankytiniems objektams atnaujinti-tvarkyti. Tikimasi, gavus finansavimą, projektą įgyvendinti per 2017–2018 metus.
Sutartis nepažeista
Projektas įgyvendintas, ES lėšos panaudotos, o prieplaukos nėra. Planuojamos naujos investicijos. Ar negresia, tokiu atveju, pinigų, panaudotų kaip į balą, grąžinimas? Ar apie tai, jog prieplauka netarnavo kaip prieplauka, informuotos ES institucijos?
„Alytaus rajono savivaldybės administracija vadovaujasi tarp jos, Šakių ir Kauno rajono savivaldybės administracijos pasirašyta Jungtine veiklos sutartimi, kuria vienas iš įsipareigojimų buvo išlaikyti nuosavybės teise turtą, daugiau įsipareigojimų su turto naudojimu nebuvo apibrėžta sutartyje. Kadangi sutarties sąlygos nepažeistos, viskas vykdyta pagal sutartinius įsipareigojimus, todėl paramos nereikėjo grąžinti“, – atsakė G.Dundzys.
