„Bendrai kalbant, teigiamai vertiname patikslintus įstatymų pakeitimo projektus dėl sveikatos sistemos reformos. Pirmiausiai norėtume pastebėti, jog džiugina ta dalis, kad kriterijai, kuriais remiantis planuojama formuoti įstaigų tinklą, siūlomi numatyti įstatymu“, – BNS penktadienį sakė teisininkė.
„Tokiu būdu užtikrinamas didesnis aiškumas ir skaidrumas dėl tokio tinklo sudarymo“, – pridūrė Investuotojų forumo Visuomenės sveikatos darbo grupės atstovė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir keli parlamentarai penktadienį pranešė teikiantys naujas gydymo įstaigų tinklo pertvarkos pataisas, numatančias, kad į jį patektų ir valstybinės, ir privačios ligoninės.
Tokios pataisos teikiamos, Seimui rugsėjį pritarus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl parlamentarų anksčiau priimtos reformos.
Pataisas teikiantys valdantieji sako, kad nauja tvarka parengta nebeprieštaraus Konstitucijai, nes numatomos vienodos sąlygos valstybinėms ir privačioms ligoninėms patekti į gydymo įstaigų tinklą.
Gydymo įstaigų tinklui formuoti siūlomi šie kriterijai – įstaigoje privalės būti užtikrintas skubiosios pagalbos teikimas visą parą, paslaugų įvairovė, išvengiamos hospitalizacijos rodikliai ar į kitą įstaigą išvykstančių pacientų rodiklis, geografinis prieinamumas.
„Taip užtikrinama atitiktis draudimo diskriminuoti pagal nuosavybės formą ir riboti privačios ūkinės veiklos laisves ir iniciatyvas konstituciniams principams, kuriuos garantuoja Konstitucijos 23 ir 26 straipsniai“, – kalbėjo D.Burgienė.
Konkrečias įstaigų tinklo sudarymo reikšmes tvirtintų Vyriausybė.
Siūloma, kad gydymo įstaigų tinklas įsigaliotų nuo 2020 metų.
Pasigenda aiškumo dėl sutarčių sudarymo
Vis dėlto Investuotojų forumo atstovė teigia, kad „šiek tiek neaiškumų“ kelia sutarčių tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir ligonių kasų sudarymo tvarka.
Įstaigos, priklausančios tinklui, dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų turėtų prioriteto teisę sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Tuo metu įstaigos, teikiančios stacionarines paslaugas, tačiau nepriklausančios įstaigų tinklui, konkuruotų dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis tuo atveju, jeigu tinklas nebūtų pajėgus teikti šių paslaugų.
Visoms įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, būtų keliami privalomi reikalavimai, kuriuos įstaiga deklaruos atitinkanti prieš sutarčių sudarymą.
Jos turėtų užtikrinti, kad pacientas galėtų paslaugą gauti nemokamai, privalėtų turėti licenciją ir neturėti sistemingų, tyčinių pažeidimų.
„Klausimų kelia vienas iš kriterijų, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi užtikrinti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis, laikantis tokių paslaugų teikimui įstatymuose nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju yra neaiški šio kriterijaus apimtis“, – kalbėjo D.Burgienė.
Pasak jos, šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia teikti brangiau kainuojančias ir papildomas paslaugas, už kurias pacientai sutinka papildomai apmokėti.
„Be to, manome, jog tam, kad galėtume pagrįstai kalbėti apie bazinių kainų taikymą už asmens sveikatos priežiūros paslaugas kaip vieną iš kriterijų, turėtų būti peržiūrėta bazinių kainų skaičiavimo tvarka ir užtikrinta, kad bazinės kainos atitiktų realias tokių paslaugų teikimo sąnaudas ir būtų adekvačios“, – tvirtino advokatė.
„Šiuo metu siūlomas kriterijus kelia klausimą, ar įstaiga, tam kad galėtų sudaryti sutartis su ligonių kasomis, privalo teikti iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojamas paslaugas bazinėmis kainomis net ir tada, kai pacientas pasirenka papildomai sumokėti ir gauti brangiau kainuojančias paslaugas“, – pridūrė ji.
Pasak teisininkės, išlieka neaišku, kaip reikia vertinti, ar įstaiga teikia paslaugas visa apimtimi ir ar įstaigoje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra kompleksiškos.
„Žinoma, tikimės, kad šie reikalavimai bus patikslinti vėlesnėje svarstymo stadijoje arba paaiškinti Vyriausybės patvirtintoje visų kriterijų vertinimo tvarkoje“, – sakė D.Burgienė.
Prezidentė gydymo įstaigų pertvarką anksčiau vetavo dėl priimtos galbūt Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos, kad stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis būtų galėjusios sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės.
Anot šalies vadovės, tokia tvarka būtų panaikinusi teisę pacientui rinktis, ar jis nori gydytis privačioje, ar valstybinėje ligoninėje.
