Į tai, kad Gedimino kalnas liko apaugęs nebe medžiais, o tik kelmais, dėmesį atkreipė ir sostinės meras Artūras Zuokas. Itin mėgstantis socialinius tinklus, meras būtent juose paprašė vilniečių išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Ir gavo daugybę atsakymų.
Vieni piktinosi ir citavo Antaną Baranauską „Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, Aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti...“ Kiti kaltino A.Zuoką, neva tai jo sprendimu darkomas pagrindinis sostinės kalnas. Dar kiti įsitikinę, kad tereikia išrauti ar kitaip sutvarkyti kelmus ir vaizdas bus geresnis, nes piliakalniai visais laikais buvę be žaliuojančių medžių.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos Rezervato priežiūros skyriaus vyr. specialistės (architektės) Irenos Sakalauskaitės teigimu, pagal projektą šalinami pavojingi medžiai, kurių šaknys ardo šlaitą. Vis dėlto žadėta, kad dalis medžių ant kalno liks, jis nebus plikas, o ateityje galbūt bus pasodinta ir naujų krūmų ar žemaūgių medžių.
Kol kas kalnas atrodo neįprastai. Tą pripažino ir A.Zuokas: „Aš buvau įpratęs matyti kalną žalesnį ir man tas vaizdas buvo mielas ir geras, ypač rudenį, kai Gedimino kalnas medžiams nusidažius rudeninėmis spalvomis tampa labai gražiu rudeniniu miesto simboliu.“
Taip pat miesto vadovas nusistebėjo tuo, jog anksčiau būdavo itin sudėtinga gauti leidimą nukirsti medį, o dabar kirtimų padaugėjo ir visiems esą užtenka „rimtų paaiškinimų“. „Aš nesijaučiu maloniai tai matydamas“, – kalbėjo A.Zuokas.
Miesto meras pritaria, kad medžius genėti, kitaip juos prižiūrėti būtina, kadangi tai padeda atverti gražius sostinės kampelius. Tačiau jau ne vienerius metus to nebuvo daroma, neformuota jų lapija. „Šį pavasarį lėšų tam skyrė miestas, atsodinsime nemažai medžių, kai kurias vietas su gyventojų bendruomenėmis apželdinsime. Kai kur būtinas genėjimas, kad atsivertų miesto panoramos. Tai matome Karoliniškių draustinyje, kur apgenėjus medžius, sutvarkius lapiją, atsiveria fantastiškos miesto panoramos“, – teigė meras.
A.Zuoko teigimu, su žaliuoju miesto rūbu tikrai reikia padirbėti, tačiau tai nereiškia, jog yra vienintelis būdas – kirsti.
Apie tai, kad būtina kuo skubiau tvarkyti Gedimino kalną, prabilta prieš kelerius metus. Tuomet baimintasi, kad liūčių plaunami šlaitai gali nuslinkti kartu nusinešdami ir pilį. Paskutinį kartą kalno sutvirtinimai buvo daromi 1995–1998 m., kai tvarkyta Aukštutinė pilis.