„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 10 17

Ir pareigūnų mirtis pavertė melagiena – suskato ieškoti COVID-19 vakcinų pėdsakų

Klaidinančios informacijos skleidėjų cinizmui nėra ribų. Vos paskelbus apie dviejų Šiaulių policininkų mirtis, jie pasinaudojo proga paskelbti jau paneigtą melagieną, esą skiepai nuo COVID-19 nuvaro į kapus, ir net bandė sudaryti įspūdį, esą jų gyvybes pakirto būtent šios vakcinos. Tai nėra tiesa – profsąjungos atstovai dėl ankstyvos kolegų kaltina atmestinus sveikatos patikrinimus, neprieinamą reabilitaciją, kitas priežastis. Kalbama ir apie turėtas sveikatos problemas.
Reidas Kaune
Reidas Kaune / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Nuo policininkų – prie vakcinų

Pareigūnų mirtys ir skiepai nuo COVID-19 buvo sugretinti tinklalapio „Laisvas laikraštis“ straipsnyje kiek užgauliu pavadinimu „Žmonės po covid-19 vakcinų krenta kaip musės, skrodimų rezultatai slepiami, medikai tyli“.

Prie to dar pridėtas komentaras „pildoma“, taip bandant pamėgdžioti naujienų portalų tradiciją pranešti skaitytojams, kad svarbiausi ir aktualiausi tekstai, gavus reikšmingos informacijos, būna atnaujinami. Jis „pildomas“ jau 10 dienų, greičiausiai ne tik šokiruojančiu pavadinimu, bet ir šiuo žodžiu bandant atkreipti dėmesį.

Teksto pradžioje keliais sakiniais buvo paskelbta, kad Šiaulių policijos pareigūnų bendruomenę sukrėtė dviejų kolegų mirtys – jauni žmonės mirė staiga.

Vienas jų – vos 42 metų – išvakarėse mirė iškart po fizinio pasirengimo normatyvų laikymo, persirengimo kambaryje.

„Lietuvos policijos profesinė sąjunga mano, kad prie ankstyvos pareigūnų mirties prisidėjo nekokybiški pareigūnų sveikatos patikrinimai, nepasiekiama reabilitacija ir išorinės priežastys“, – pacituotas profsąjungos pranešimas.

Ekrano nuotr. iš laisvaslaikrastis.lt/Lietuvoje kol kas nepatvirtinta nė viena mirtis nuo COVID-19 vakcinų
Ekrano nuotr. iš laisvaslaikrastis.lt/Lietuvoje kol kas nepatvirtinta nė viena mirtis nuo COVID-19 vakcinų

Iškart po to straipsnyje laukia netikėtas posūkis – be jokio papildomo paaiškinimo pereinama prie vakcinų nuo COVID-19: „Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi siaubo istorijoms apie covid-16 skiepų pasekmes.“

Taip pat skaitykite: Policijos suvestinėse skiepų priešininkai „rado“ žalos patvirtinimą, nors mirčių dėl jų nenustatyta

Tekste cituojami realių žmonių (pateiktos nuorodos į jų paskyras socialiniame tinkle „Facebook“) komentarai apie jiems artimų žmonių mirtis ir kitokį nepageidaujamą poveikį.

Galiausiai pateiktas konservatyvaus, įvairias sąmokslo teorijas skleidžiančio tinklalapio „Epoch Times“ straipsnio pavadinimu „FDA (JAV Maisto ir vaistų administracija – red. past.) atsisako paskelbti žmonių, mirusių po COVID vakcinų, autopsijos rezultatus“ vertimas.

Mirtis skyrė mažiau nei savaitė

Teiginys, esą „žmonės po COVID-19 vakcinų krenta kaip musės“, ir pareigūnų mirčių bei šių skiepų sugretinimas yra klaidinantis.

Lietuvos policijos nuotr./Policijai talkino ir savanoriai
Lietuvos policijos nuotr./Policijai talkino ir savanoriai

Neseniai buvo paskelbta, kad Šiaulių policijos pareigūnai mažiau nei per savaitę neteko dviejų kolegų. Tai patvirtino Šiaulių policijos viršininkas Ramūnas Sarapas.

Vos 42-ejų vyrą staigi mirtis ištiko po fizinio pasirengimo normatyvų laikymo. Kitas 47-erių policininkas mirė viešbutyje Jungtinėje Karalystėje, kur buvo išvykęs vykdyti ekstradicijos.

Abu pareigūnai šiemet buvo atlikę sveikatos patikrinimą. Policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkės Romos Katinienės žodžiais, jaunesnysis kolega turėjo sveikatos problemų, tačiau buvo gavęs medikų leidimą laikyti fizinius normatyvus.

Taip pat skaitykite: 15 mitų apie vakcinas nuo COVID-19

Kaip portalui 15min teigė Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė Gailutė Smagriūnienė, Londone mirusio pareigūno mirties priežastį ėmė tirti britų pareigūnai. Vėliau medžiaga vertinimui bus persiųsta į Šiaulius.

Kaltina ne skiepus, o sistemą

LPSS įsitikinimu, šias ankstyvas mirtis nulėmė ir policijos sistemos trūkumai. Prie to esą prisidėjo nekokybiški sveikatos patikrinimai, nepasiekiama reabilitacija ir išorinės priežastys, LNK „Žinioms“ teigė R.Katinienė.

Ekrano nuotr. iš lnk.lt/Roma Katinienė
Ekrano nuotr. iš lnk.lt/Roma Katinienė

Siekdami gauti atsakymą, kas dar galėjo lemti policininko mirtį po normatyvų laikymo, kolegos paprašė Policijos departamento atlikti vidinį tyrimą.

Profsąjungos nuomone, staigios nė penkiasdešimtmečio neperžengusių pareigūnų, neseniai atlikusių sveikatos tikrinimą, mirtys tarnybos metu verčia manyti, kad Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje (CMEK) sveikata tikrinama nepakankamai nuodugniai.

Abu vyrai esą turėjo sveikatos problemų. Nepaisant to, jiems buvo leidžiama laikyti fizinius normatyvus, kurie visiems – ir tiems, kurie dirba kabinetuose, yra vienodi, bet daliai pareigūnų sunkiai įveikiami. Tad, pasak R.Katinienės, viršijant savo galimybes kartais nebeatlaiko sveikata.

Taip pat skaitykite: „Po že­me – 4 680 žmo­nių su skie­pu“: ar tikrai vakcinos Lietuvoje pražudė tiek žmonių?

Su dideliu krūviu ir įtampa darbe susiduriantys policininkai galimai laiku negauna reikiamos reabilitacijos, kuri padėtų gerinti sveikatą. Jos esą reikia palaukti ir po porą metų.

LPSS priminė ne kartą teigusi, kad visiems pareigūnams kokybiškos reabilitacijos paslaugos turi būti prieinamos kartą per metus.

„Tačiau kokybiškos reabilitacijos, kokia ji reikalinga pareigūnams, šiuo metu nėra, – pažymėjo R.Katinienė. – Vidaus reikalų ministerija lengva ranka nusprendė, jog reabilitacijos paslaugų Palangos reabilitacijos ir poilsio namuose „Pušynas“ nereikia, pareigūnų patekimas į Trakų reabilitacijos centrą taip pat apribotas, neaišku, kaip CMEK tikrinama sveikata, ir štai jau turime rezultatą.“

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kelių policijos vykdoma greičio kontrolė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kelių policijos vykdoma greičio kontrolė

Tikslioms pareigūnų mirties priežastims nustatyti buvo pradėtas tyrimas, tačiau nei LPSS atstovai, nei Šiaulių policijos vadovybė neužsiminė, kad tai gali būti susiję su vakcinomis nuo COVID-19. Nė viename pranešime nenurodyta, ar jie apskritai buvo pasiskiepiję.

Priežastinio ryšio nenustatė

Statistika paneigia, kad „žmonės po COVID-19 vakcinų krenta kaip musės“. Įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į skiepus Lietuvoje registruoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Jos duomenimis, nuo 2020 m. gruodžio pabaigos šalyje iki šiol nebuvo patvirtinta nė viena mirtis nuo šių vakcinų.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“

„Per visą vakcinacijos laikotarpį esame gavę 35 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos, tačiau nė vienu atveju priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas“, – portalui 15min teigė tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Kiekvienu atveju duomenys analizuojami individualiai. ĮNR, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasireiškę nepageidaujamo poveikio simptomai, ar buvo nustatyta laboratorinių, kitų tyrimų pakitimų, ar yra kitų duomenų, patvirtinančių, kad skiepai galėjo sutrikdyti asmens sveikatą ar net sukelti mirtį.

„Jei patvirtinančių duomenų nenustatoma, svarbu įvertinti, ar yra kitų galimų mirties priežasčių ir ar mirtis tikėtina, atsižvelgiant į vakcinos veikimo būdą bei sukeliamus poveikius, – aiškino VVKT atstovė. – Šiais atvejais ypač svarbi informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis miręs asmuo sirgo iki skiepijimo, duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.“

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ligoninė
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ligoninė

Remiantis pateiktų pranešimų duomenimis, po skiepijimosi mirę asmenys priklausė vyresnio amžiaus grupei (jų amžiaus mediana – 70 m.). Dauguma atvejų mirties priežastimis buvo nurodytos širdies-kraujagyslių sistemos, kitos lėtinės ligos.

„Tai buvo senyvo amžiaus pacientai, sirgę lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį, – pabrėžė A.Tautvydienė. – Nė vienu atveju mirtis nebuvo vertinta kaip tiesiogiai susijusi su vakcinacija.“

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“