Ši informacija leidžia manyti, kad Irano kosminė programa šiais metais patyrė jau trečiąją nesėkmę.
Valstybinė žiniasklaida kol kas nepatvirtino incidento Imamo Khomeini kosminiame centre, esančiame Semnano provincijoje šalies šiaurėje, maždaug už 240 km į pietryčius nuo sostinės Teherano
Tačiau bendrovės „Planet Labs Inc.“ palydovo atsiųstose nuotraukose matyti juodų dūmų debesis, kylantis nuo paleidimo aikštelė ir, veikiausiai, raketos bei jos paleidimo bokšto liekanos.
Ankstesnėmis dienomis padarytose nuotraukose matėsi, kad starto aikštelė buvo perdažyta mėlyna spalva.
Iranas jau seniai sako neketinantis susikurti branduolinio arsenalo, taip pat tvirtina, kad jo palydovų paleidimai ir kosminių raketų bandymai nėra susiję su karine programa.
Ketvirtadienio rytą pusė dažų atrodė nudegę.
„Kad ir kas ten nutiko – ji [raketa] sprogo, ir matote rusenančias liekanas to, kas ten buvo“, – sakė Midlberio tarptautinių studijų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Davidas Schmerleris.
Jis sakė naujienų agentūrai AP, kad iš nuotraukų galima spręsti, jog raketa sprogo įsijungus jos varikliams arba galbūt pradėjusi kilti ir nukritusi ant aikštelės.
Ant aikštelės matyti vandens žymės, galbūt atsiradusios po gaisro gesinimo, taip pat virtinė šalimais stovinčių mašinų.
Anksčiau buvo prognozuota, kad Iranas iki šių metų pabaigos mėgins paleisti palydovą.
Irano informacijos ir ryšių technologijų ministras Mohammadas Javadas Azari Jahromi praeitą mėnesį sakė AP, kad Teheranas šiemet planuoja surengti dar tris kosminių raketų paleidimus. Dvi raketos turėtų iškelti Žemės stebėjimų palydovus, o trečioji – ryšių palydovą.
Per pastarąjį dešimtmetį Iranas yra paleidęs į orbitą kelis trumpai veikusius palydovus, o 2013 metais nuskraidino į kosmosą gyvą beždžionę.
JAV teigia, kad tokie paleidimai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją nevykdyti jokios veiklos, susijusios su balistinėmis raketomis, pajėgiomis nešti branduolinius užtaisus.
Iranas jau seniai sako neketinantis susikurti branduolinio arsenalo, taip pat tvirtina, kad jo palydovų paleidimai ir kosminių raketų bandymai nėra susiję su karine programa. Teheranas laikosi pozicijos, kad jo veikla nepažeidžia JT rezoliucijos, nes šiitiška respublika šiuo dokumentu tik „raginama“ nevykdyti tokių bandymų.
Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono labai padidėjo, prezidentui Donaldui Trumpui praeitais metais vienašališkai išvedus Jungtines Valstijas iš 2015 metų daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos ir sugrąžinus skaudžias ekonomines sankcijas.
