„Kaip partija, būtume labai atsinaujinę, labai modernūs, nes pirmą kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos istorijoje partijos pirmininke būtų moteris“, – apie partijos atsinaujinimą ir savo kandidatūrą sako I. Degutienė.
Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su kandidatais į TS-LKD pirmininko postą I. Degutiene ir G. Landsbergiu.
– Ponia Degutiene, dabartinis partijos pirmininkas, agituodamas už Gabrielių Landsbergį, jus pristato kaip praeities politikę. Kaip jūs vertinate tokius apibūdinimus?
– Iš tikrųjų manau, kad nesu praeities politikė. Čia galbūt Lietuvoje tokia mada atėjo, kad visi vyresnio amžiaus yra nurašyti. Jeigu pažiūrėtume į pasaulinę praktiką, pamatytume visai kitokias tendencijas. Pavyzdžiui, Hillary Clinton, kuri už mane net vyresnė, ji populiari politikė ir savo partijos viduje sieks būti išrinkta kandidate į JAV prezidentus.
Jeigu pažiūrėtume į Lietuvą – labai akivaizdus pavyzdys yra Vytautas Landsbergis, kuris į politiką atėjo būdamas jau 57-erių metų. Ir tuomet niekam mintis nekilo, kad yra per senas dalyvauti politikoje ir padaryti tikrai labai didelius darbus Lietuvai. Galų gale prezidentas Valdas Adamkus buvo gerokai vyresnis negu aš dabar, kai pirmą kartą tapo Lietuvos Prezidentu. Kita vertus, ne visai korektiška ir taktiška yra kalbėti ir lyginti pagal amžių. Tai yra ne visai tinkamas būdas.
– Apskritai amžius niekaip nenusako kokybės. Tai yra viso labo fiziologinis faktas.
– Taip. Kitas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį – Andrius Kubilius yra brandus politikas dabar, subrendęs politikas ir gali labai dar daug nuveikti.
– Bet kuriuo atveju, A. Kubiliaus sprendimas vietoj savęs siūlyti G. Landsbergį – stiprus sprendimas tiek partijai, tiek pačiam Gabrieliui. Jo šansai yra geri, kaip manote?
– Aš tikrai labai gerbiu Gabrielių. Jis yra perspektyvus žmogus, mūsų partijos vienas iš ateities lyderių, tačiau būdas, kaip Gabrielius buvo pateiktas, turbūt ne pats tinkamiausias.
Mes šiandien partijoje tikrai jau turime nemažą būrį jaunų ir perspektyvių žmonių, kurie jau ne vienerius metus dirbo tą kasdienį partinį darbą. Tie žmonės jau turi patirtį. Pirmiausiai, jaunus žmones reikia ruošti, kad jie po truputį siektų karjeros. Šiandien tie jauni žmonės yra savotiškai demotyvuoti, nes, atrodo, kad galima staiga atsirasti partijoje ir užimti svarbiausius postus, ar net būti siūlomam svarbiausio partijoje asmens.
Aš iš tikrųjų matau didelį potencialą Gabrieliaus asmenyje ir šiandien man savotiškai Gabrieliaus net ir gaila. Todėl, kad net ir kai kurie partijos žmonės, matydami būdą, kaip Gabrielius pristatomas naujuoju partijos lyderiu, mato ir kitus partijos jaunus žmones, jau turinčius įdirbį, – kalbėjo I.Degutienė.
Gabrielius siekia būti partijos pirmininku, nors nėra pabuvęs net skyriaus vadovu. Aš jau nekalbu apie dalyvavimą savivaldos rinkimuose. Aš iš tikrųjų matau didelį potencialą Gabrieliaus asmenyje ir šiandien man savotiškai Gabrieliaus net ir gaila. Todėl, kad net ir kai kurie partijos žmonės, matydami būdą, kaip Gabrielius pristatomas naujuoju partijos lyderiu, mato ir kitus partijos jaunus žmones, jau turinčius įdirbį.
Jaunimas mūsų partijoje turi būti motyvuojamas, kad kasdieniu darbu galima pasiekti labai daug, o ne, kaip kai kurie mūsų partijos nariai sako, lyg parašiutu nuleistas. Manau, kad Gabrielius puikiai galėtų aktyviau dirbti kasdienį partijos darbą, dirbti skyriuose. Kad ir Vilniuje – per savivaldos rinkimus pamatėme, kad mums labai trūko aiškaus lyderio sostinėje. Kodėl Gabrieliui nepradėjus nuo čia?
– Pone Landsbergi, patirtis turbūt akivaizdu nėra stiprioji jūsų pusė konkuruojant su I. Degutiene, o kas yra stiprioji pusė?
– Aš norėčiau pabrėžti vieną svarbų faktą – pernai įvykę Europos Parlamento rinkimai, kuriuose man pavyko surinkti 96 tūkst. balsų. Vėliau daryta analizė parodė, kad balsavo labai platus spektras rinkėjų: ir iš miestų, ir iš miestelių, kaimų. Ypač svarbu, kad apie 30 proc. rinkėjų buvo vadinamieji jauni miesto profesionalai. Vadinasi, pavyko pritraukti dalį rinkėjų, kuri mūsų partijai iki šiol buvo sunkiau pasiekiami. Būtent tai ir yra svarbu, kalbant apie mūsų partijos ateitį.
– Pone Landsbergi, prieš jūsų dalyvavimą rinkimuose kylą toks gana galingas frontas Tėvynės sąjungoje. Pavyzdžiui, Audroniaus Ažubalio pasisakymai turbūt yra daugiau nei kritiški jūsų atžvilgiu. Kaip jūs pats tai vertinate?
– Norėčiau atkreipti dėmesį į kitą faktą. Dar prieš dabartiniam partijos pirmininkui paremiant mano kandidatūrą, mane buvo iškėlę daugiau kaip 20 skyrių visoje Lietuvoje, ir tokios bendruomenės kaip tremtiniai ar tautininkai. Manau, kad tai yra svarbus ženklas. Šiuo metu sąraše yra apie 17 kandidatų, tarp kurių yra ir kitų jaunų žmonių, apie kuriuos kalba ponia Degutienė. Vadinasi, partijos skyriai nėra išskyrę, kad kelsime tik vienus arba kitus. Iš tiesų tai yra platus ratas žmonių, kurie šiandien iškelti.
Man svarbus yra didelis palaikymas, kurio sulaukiu nuo pačios apačios – paprastų partijos narių. Palaikymą jaučiau visą laiką. Ypač po garsiojo prezidiumo posėdžio mane pasiekia šimtai žinučių, skambučių ir pranešimų socialiniuose tinkluose. Žmonės rašo ir klausia, kaip galėtų man padėti, kaip prisijungti prie komandos, savanoriauti ir pan. Man tai yra didžiulė paskata judėti į priekį ir dalyvauti rinkimuose.
– Kalbant apie atsinaujinimą, ponia Degutiene, ar tai yra esminis momentas jūsų partijai šiuo metu? O gal kaip tik – svarbiausia konsoliduoti turimus rinkėjus?
– Pirmiausia svarbu, ar siekiame atsinaujinti, ar atsijauninti. Tai yra du skirtingi dalykai. Mes esame Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Mes turime išlaikyti savas vertybes ir tą pagrindą, dėl kurio ši partija susikūrė. Mes šiek tiek praradome savo veidą ir savo tapatybę. Turbūt dėl to kai kurie rinkėjai nuo mūsų nusisuko, nes nebesupranta, kas mes tokie esame. Pagrindinis uždavinys šiandien – būti savimi ir sau atsakyti, kas mes tokie esame. Ir ar mes tikrai tokie, kokie buvom, kai kūrėsi mūsų partija.
Antras dalykas – kuo daugiau naujų ir jaunų žmonių pritraukti į partiją. Be abejo, ne paslaptis, kad mūsų partijoje yra nemažai vyresnio amžiaus žmonių. Svarbiausia mums – susigrąžinti tą rinkėją, kuris visuomet ėjo kartu su mumis, ir, žinoma, pritraukti naujų žmonių.
– Ar jūs planavote atsisakyti savo kandidatūros? Ypač po to, kai A. Kubilius pranešė nedalyvausiąs rinkimuose ir remsiantis G. Landsbergį?
– Didžiausią įtaką mano apsisprendimui turėjo būtent partijos žmonių išreikštas pasitikėjimas manimi. Mano kandidatūrą iškėlė 48 partijos skyriai iš 60. Šiandien mes kažkodėl kalbame apie tai, kad didžiausias mano konkurentas neva yra Gabrielius. Tikrai nedrįsčiau garantuoti, kad tikrai būtent mudu išeisime į antrą turą.
Šiandien mes kažkodėl kalbame apie tai, kad didžiausias mano konkurentas neva yra Gabrielius. Tikrai nedrįsčiau garantuoti, kad tikrai būtent mudu išeisime į antrą turą, – teigė I.Degutienė.
– Pone Landsbergi, turbūt kalbėti apie partijos skilimą nėra pagrindo, tačiau apie akivaizdesnį ir aštresnį susipriešinimą partijos viduje kalbėti logiška. Kaip jūs manote?
– Ne, aš nepastebėjau susipriešinimo partijos viduje. Manau, kad nieko naujo, ko jau nėra vykę mūsų partijoje, dabar nėra. Jeigu kalbėtume apie viešus pranešimus, kuriuos galime rasti, tai vėlgi vertinu kaip labai natūralią nuomonės išraišką. Visi partijos nariai turi teisę palaikyti jiems priimtiniausią kandidatą. Tai yra normalus demokratiškas dalykas.
– Ponia Degutiene, kalbėjau su buvusiu pirmininku Vytautu Landsbergiu ir jis išsakė nuogąstavimą, kad per šią rinkimų kampaniją dvi partijos dalys ypač susipriešins tarpusavyje. Kaip jūs manote?
– Tikrai nesutikčiau su tokia nuomone. Mūsų kaip tik dabar tikslas yra telkti: tiek jaunus, tiek senus, tiek patirtį, tiek energiją. Mano nuomone, reikia išnaudoti visus žmones pagal jų gebėjimus. Mes tikrai turime labai įvairių žmonių: vieni geriau rašo, kuria planus, strategijas, kiti geriau bendrauja su žmonėmis. Kiekvieną turime panaudoti pagal jo gebėjimus. Juk ne kiekvienam Dievas davė būti visažiniam ir viską mokančiam.
– Ką jūs turite omenyje?
– Pas mus buvo tokia tendencija partijoje, kad vienas viską žino, o kiti nežino nieko.
– Turite omenyje A. Kubilių?
– Tikrai nenoriu gilintis, kas ką sakė ar padarė. Turime vertinti kiekvieną partijos žmogų.
– Jeigu po Seimo rinkimų jūsų partija formuotų valdančiąją koaliciją, jūs eitumėte į ministrus pirmininkus?
– O kodėl aš turėčiau neiti? Tuo labiau kad laikinąja premjere buvau du kartus ir su visais darbais susitvarkiau. Patirtį turiu, dirbau visose grandyse ir nieko nebijau. Tuo labiau, jeigu kalbame apie modernėjimą, tai mes, kaip partija, būtume labai atnaujinę, labai modernūs, nes pirmą kartą TS-LKD istorijoje partijos pirmininke būtų moteris.
