„Esu sakiusi ir pakartosiu: iš esmės keisti Vyriausybę likus pusei metų iki rinkimų yra žalinga valstybei, todėl nematau kitos išeities, kaip rengti vasarą pirmalaikius Seimo rinkimus“, – jos poziciją pirmadienį BNS perdavė patarėjas Dalius Stancikas.
Taip parlamento vadovė komentavo prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo iš pareigų atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.
Pasak Seimo pirmininkės neatstatydindama R.Palaičio prezidentė padidino politinę įtampą.
„Aš labai apgailestauju dėl tokio prezidentės sprendimo, kuris dar labiau didina politinę įtampą ir sukelia abejonių, ar tikrai prezidentė tiki šia Vyriausybe", – pirmadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Anot jos, D.Grybauskaitė neteisi sakydama, kad Finansinių nusiklatimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalas yra tik politinių partijų priešrinkiminės peštynės.
„Aš nenorėčiau sutikti su tuo, kad tai yra dviejų koalicijoje esančių partijų peštynės. (...) Šiandien visuomenė, kaip niekada, yra pasigedusi teisingumo. Man atrodo, kad visiems politikams vieną kartą reikia įsiklausyti ir į tai, ką kalba visuomenė. Šiandien dviejų aukštų FNTT pareigūnų atleidimas iš darbo, kai Seime Antikorupcijos komisija atlikdama parlamentinį tyrimą įrodė, kad tas atleidimas tikrai buvo nepagrįstas, tai teisingumo atstatymas šiandien yra ženkliai svarbiau eni veinas ar kitas ministras, kurios užims vidaus reikalų ministro postą“, – pažymėjo I.Degutienė.
Seime liks tik chaosas
I.Degutienė mano, kad po prezidentės sprendimo neatleisti ministro, normaliai dirbti nebegalės ir Seimas.
„Man, kaip Seimo pirmininkei, kelia nerimą, kad po šio sprendimo tokioje atsakingoje Seimo sesijoje svarbiausias dėmesys bus ne strateginių įstatymų svarstymas ir priėmimas, o interpeliacijos ir chaosas Seime“, – teigė I.Degutienė.
Ji tikino nebematanti perspektyvų, kad šio Seimo darbas būtų darnus, todėl artimiausiu metu bandys įtikinti, pirmiausia, savo partiečius, kad pirmalaikiai rinkimai yra konstruktyvi išeitis.
I.Degutienė aiškina, kad strateginiai energetikos projektai šiaip ar taip negali būti priimti tik koalicijos balsais, todėl pirmalaikiai rinkimai jų esą nesustabdys.
Anot I.Degutienės pirmalaikiai rinkimai galėtų būti preliudija į Konstitucijos keitimą, kad Seimo rinkimai daugiau niekada nebebūtų organizuojami rudenį, kai kyla problemų skubiai taisant valstybės biudžetą.
Pirmalaikiai rinkimai, anot Seimo pirmininkės, Lietuvoje galėtų vykti liepos arba rugpjūčio mėnesį.
Prezidentė: turi nuspręsti koalicija
Vidaus reikalų ministrą poste prieš premjero valią palikusi prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad Vyriausybė pati turi apsispręsti, ar nori dirbti toliau. „Nedalyvausiu koalicijos partnerių priešrinkiminiuose apsistumdymuose“, – sakė ji.
Prezidentė teigė mananti, kad valdančioji koalicija ir Vyriausybė turėti dirbti iki kadencijos pabaigos ir pabrėžė strateginiais klausimais palaikanti valdančiuosius.
„Mano manymu, ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos. Liko tik septyni mėnesiai. O ar nori dirbti kartu turi apsispręsti patys. Jeigu to nesugeba, ginčą gali spręsti politinėmis priemonėmis Seime. Atsižvelgdama į visas aplinkybes šiame ginče tarp koalicijos partnerių nepalaikau nė vieno iš jų“, – sakė D.Grybauskaitė.
Vyriausybės vadovas praėjusį antradienį perdavė prezidentei teikimą atleisti vidaus reikalų ministrą, teigdamas, kad šis suklydo atleisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus.
R.Palaitis FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą iš pareigų atleido vasario 15 dieną, gavęs Valstybės saugumo departamento medžiagą. Anksčiau šie pareigūnai tikrinti poligrafu dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo.
Teikti R.Palaičio atleidimą premjerui siūlė ir Seimo Antikorupcijos komisija. Atlikusi tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo komisija nusprendė, kad ministras pareigūnus atleido be pagrindo. Be to, jis esą galėjo turėtų asmeninių-partinių motyvų, kad pareigūnai nebedirbtų. R.Palaitis tokius kaltinimus atmeta.
Šalies Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų, t.y. ne mažiau 85 Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos prezidentas, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai arba – Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Seimo nutarime ar Respublikos prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
