I grupės neįgalumo grupę turintis Robertas Kauno miesto savivaldybės skirtame bute gyvena nuo 2002 metų. Į jį įsikraustė po dešimties metų laukimo eilėje. Prabėgus penkmečiui, kaip teigia Robertas, savivaldybės butai buvo suskirstyti į Savivaldybės būsto fondą ir Socialinio būsto fondą. Dėl pašnekovui neaiškių priežasčių, jo butas pateko į pirmąją kategoriją. O tai reiškia, jog iš jo imta prašyti susimokėti komercinėms kainoms prilygstančią buto nuomos kainą. Tokią, kokią galėtų susimokėti tik dirbantis sveikas žmogus. Socialinio būsto nuomininkams priklauso kompensacija.
„Nuo 2016 metų sausio turiu mokėti už nuomą jau po 108 eurus, bet galiu mokėti ir moku tik 25 eurus“, – tikino neįgalus Robertas.
„Mano nedarbingumo pensija siekia 180 eurų. Tokios pajamos nėra valstybės remiamos, tad nieko papildomai negaliu gauti. Priežiūros (pagalbos) išmoka, kuri nėra laikoma pajamomis, yra lygi 112 eurų. Vienkartinė savivaldybės pašalpa neįgaliam per metus – vos 25 eurai. Tai žemo rango eilinio savivaldybės tarnautojo vienos dienos atlyginimas! Nuo 2008 iki 2016 metų neįgaliojo pensija padidėjo 7 procentais. O kiek kartų per šį laikotarpį išaugo savivaldybės būsto nuoma?“ – klausimą iškėlė Robertas.
Būtinosios išlaidos viršija pajamas
Įvardijęs savo pajamas, jis pateikė ir išlaidas. Štai įvairūs komunaliniai mokesčiai už butą siekia 85 eurus. Vaistams jis atseikėja apie 70 eurų per mėnesį. Už naudojimąsi telefonu, televizija ir internetu – dar 16 eurų. Tad vien jau be buto nuomos Roberto išlaidos siekia 171 eurą. O kur dar maistas, higienos priemonės, drabužiai, išlaidos transportui, kirpyklai, dantų priežiūrai...
„Apie teatrą, koncertą, švenčių minėjimus, išvykas į gamtą, bent jau simbolines dovanėles draugams gimtadienių proga, geresnį inventorių ar buto remontus iš viso reikia pamiršti. Ar aš ne žmogus? Ko man reikia atsisakyti, kad gebėčiau susimokėti už buto nuomą?“ – teiravosi Robertas.
Nuo 2008 metų nuomos mokestis už butą siekdavo 180 Lt mėnesiui. Robertas išgalėdavo susimokėti tik 20 Lt, tiek, kiek būtų reikėję mokėti, jei būtų gavęs kompensaciją. Nuo 2012 metų kas mėnesį jis jau mokėdavo po 80 Lt už nuomą. Nuo 2013 metų – po 25 eurus.
„Nuo 2016 metų sausio turiu mokėti už nuomą jau po 108 eurus, bet galiu mokėti ir moku tik 25 eurus. Nuo 2016 metų birželio nuomos mokestis siekia 62 eurus, bet galiu mokėti tik tuos pačius 25 eurus. Dėl to, kad neišgaliu, Kauno miesto savivaldybei esu skolingas beveik 2 000 eurų. Jokių kitų skolų niekam neturiu.
Kreipiausi į merą Visvaldą Matijošaitį. Susitikimo turėjau laukti gal metus. Prašiau pakeisti mano būsto paskirtį, nes tai padarius būtų nustatyta labiau mano pajamas atitinkanti nuomos kaina. Meras ėmė kalbėti apie perkėlimą į mažesnį butą. Aš daug negalvodamas sutikau ir paklausiau, o kaip bus su skola. Atsakė, kad išspręs, panaikins. Pažadėjo“, – teigė Robertas.
Kiekvienam iš tų, į kuriuos kreipiausi, aš tebuvau tik skolų nemokantis sukčius, aferistas ir psichikos ligonis. Per 14 metų nė karto pas mane, neįgalų ir nedarbingą, neatėjo į namus savivaldybės socialinis darbuotojas paklausti, kaip man sekasi išgyventi.
Neperkraustys, kol nepadengs skolos
Išsikraustyti jis sutiko, nepaisant to, kad turės išeiti iš tos vietos, prie kurios jau buvo įpratęs, kad bus sudėtinga fiziškai persikraustyti ir tuo labiau į prastesnes sąlygas – iš dviejų į vieno kambario butą. Tačiau kai jau išsirinko būstą, sužinojo, jog į jį nepateks tol, kol nesusimokės susikaupusios skolos. Čiupt už vadžių, vėl iš pradžių.
„Kreipiausi į būrį valdininkų, klausiau, ką man daryti. Nė vienas jų neįžvelgė, kiek man šis savivaldybės reketas kainavo sveikatos ir laiko, kiek kartų peržengiau galimos savižudybės slenksčius. Kiekvienam iš tų, į kuriuos kreipiausi, aš tebuvau tik skolų nemokantis sukčius, aferistas ir psichikos ligonis.
Per 14 metų nė karto pas mane, neįgalų ir nedarbingą, neatėjo į namus savivaldybės socialinis darbuotojas paklausti, kaip man sekasi išgyventi. Aplankydavo tik skolų išieškotojas, kuris vis teiraudavosi, kodėl nemoku už buto nuomą. Pastaruosius aštuonerius metus sulaukiu ir grasinančių laiškų išmesti iš buto teismo keliu. O kur mane išmes? Į gatvę? Pensionatą? Nakvynės namus? Šiukšlyną? Kapus?“ – sudėtingą savo situaciją nubrėžė Robertas.
Pasak penketą metų neįgaliųjų organizacijai vadovavusio pašnekovo, Lietuvoje psichikos neįgalieji diskriminuojami ne tik tarp sveikųjų, bet ir tarp kitų neįgalių žmonių.
Nurašyti skolą draudžia įstatymai
Šio kauniečio situacija Kauno miesto savivaldybei yra puikiai žinoma. Kaip prisipažino Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė, intensyviai dirbama, jog jam būtų galima padėti.
„Kaunietis Robertas gauna visas pagalbos formas: piniginę, socialinę ir būsto. Jam nustatyta kompensacija už būsto šildymą ir vandens pašildymą. Šildymo sezono metu valstybė, t.y. visi mokesčių mokėtojai, dengia 65 proc. jo būsto išlaikymo.
Siūlėme persikelti į socialinį būstą, kuris būtų mažesnis ir kurį išlaikyti būtų kur kas pigiau bei paprasčiau. Situacija problematiška pasidarė dėl to, kad perkėlimas į mažesnį socialinį būstą gali įvykti tik padengus bent dalį įsiskolinimo. Nubraukti skolos, kaip prašo kaunietis, mums neleidžia įstatymai“, – patikino A.Sudžiuvienė.
Anot jos, netolimoje ateityje Kauno miesto savivaldybė turės mechanizmą, kaip padėti į tokias ar panašias situacijas patekusiems žmonėms. Tai bus vienkartinių išmokų sistema, padedanti žmonės spręsti problemas.
„Tai bus ne skolų nurašymas, ką draudžia įstatymai, o pagalba žmonėms susidoroti su problemomis“, – patikino ji.
