„Miesto vadovas vyras atrodo patikimiau už moterį merę“. „Moterys yra moterys – jos daug kalba, bet kažin kaip su realiais darbais būtų. O vyrai, jei jau užsiima darbais, tai ir padaro“. „Jai ne karjeros reikia, o šeimą kurti“.
Tokie argumentai, kodėl merų rinkimuose palaikė antros kadencijos šiame poste siekusį liberalą Vytautą Grubliauską, o ne konservatorių kandidatę Agnę Bilotaitę, sekmadienį skambėjo iš klaipėdiečių lūpų.
Manau, tai jau yra pergalė – ne tik mano, bet visų moterų.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk sako, kad taip kalbėti gali tik labai siauro mąstymo žmonės. Ji apgailestauja, kad merių moterų skaičius susitraukė.
Po 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų 60-čiai savivaldybių Lietuvoje vadovavo 54 vyrai ir 6 moterys.
2015 metų rinkimų rezultatai kovotojų už lyčių lygybę visai nedžiugina: jei birželį per pakartotinius rinkimus Trakų rajone bus išrinkta Liberalų sąjūdžio kandidatė Edita Rudelienė, Lietuva vis tiek turės tik 5 meres.
Birštonui vadovaus socialdemokratė Nijolė Dirčingienė, Vilniaus rajonui – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso kandidatė Marija Rekst, Širvintų rajonui – darbietė Živilė Pinskuvienė, Visagino savivaldybei – Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atstovė Dalia Štraupaitė.
„Jei būčiau vyras, būtų buvę lengviau“
Seimo narė, norėjusi stoti už Klaipėdos vairo, A.Bilotaitė džiaugiasi, kad išėjo į antrąjį rinkimų turą ir didžiuosiuose miestuose buvo vienintelė kandidatė moteris.
„Manau, tai jau yra pergalė – ne tik mano, bet visų moterų“, – šypteli A.Bilotaitė.
Norėtųsi, kad tave vertintų objektyviai, o ne pagal amžių ar lytį, bet visuomenė dar neišsivadavo iš stereotipų.
Nesigilinant į partines ideologijas, politines bangas ir tendencijas, ji neslepia pastebinti lyčių nelygybės apraiškų.
„Visuomenei vis dar sudėtinga priimti moterį kandidatę, einančią į politiką, ir įsivaizduoti, kad ji, kaip lyderė, gali stoti už vienos ar kitos pozicijos vairo. Jei būčiau vyras, nors ir to paties amžiaus, būtų buvę lengviau – patriarchalinei visuomenei paprasčiau priimti vyrą“, – įsitikinusi 33 metų parlamentarė.
Ji sako susitaikiusi su tokia realybe: „Norėtųsi, kad tave vertintų objektyviai, o ne pagal amžių ar lytį, bet visuomenė dar neišsivadavo iš stereotipų. Temos aktualizavimu galėtų užsiimti žiniasklaida ar nevyriausybinės organizacijos, nes dabar viešajame diskurse šios problemos iš esmės nėra.“
Analitikams siūlo rimtą užduotį
EIGE duomenimis, Vilniuje iš 10 kandidatų į merus buvo 2 moterys (20 proc.). Partijų sąrašuose – 471 vyrai (63 proc.), 280 moterų (37 proc.), aukščiausiai partijų išreitinguotų kandidatų penketukuose – 16 moterų (25 proc.), 49 vyrai (75 proc.).
Kaune iš 14 kandidatų į merus 2 buvo moterys (12 proc.). Partijų sąrašuose – 291 moteris (41 proc.), 421 – vyras (59 proc.). „Top 5“ partijų sąrašuose – 89 vyrai (89 proc.), 31 moteris (11 proc.)
Klaipėdoje į merus kandidatavo 4 moterys (31 proc.) ir 9 vyrai. Partijų sąrašų penketukuose – 19 moterų (29 proc.), 46 vyrai, iš viso kandidatų sąrašuose – 161 moterys (37 proc.), 272 vyrai.
5 didžiausiuose Lietuvos miestuose į merus kandidatavo 13 moterų ir 52 vyrai, partijų TOP 5 – 102 moterys, 268 vyrai, iš viso sąrašuose – 1098 moterys, 1661 vyrai.
Visoje Lietuvoje partijų sąrašuose buvo 6584 moterys ir 8994 vyrai.
„Būtų labai įdomu, jei atsirastų analitikų, kurie paanalizuotų, kaip vyko kandidatų rinkiminė kampanija: ar partijos kandidatams vyrams ir moterims skyrė vienodai lėšų, kaip buvo vykdoma komunikacija, kaip sekėsi pabrėžti kandidatų stiprybes. Tada matytųsi, ar partija kandidatę delegavo tik varnelei uždėti, ar tai buvo nuoširdus, planuotas darbas. Ar partija ėmėsi veiksmų rinkėjui įtikinti, ar tai buvo tik moters kandidatės reikalas“, – svarsto V.Langbakk.
Dirba darbe, o po to – dar ir namie
Kandidatams vyrams rinkėjų balsų skaičiumi nusileido dešimt politikių, dalyvavusių antrajame merų rinkimų ture.
Biržų rajone antra liko perrinkimo siekusi konservatorė Irutė Varzienė, Kėdainių rajone – darbietė Nijolė Naujokienė, Klaipėdoje – A.Bilotaitė, Klaipėdos rajone – Liberalų sajūdžio kandidatė Audronė Balnionienė, Mažeikių rajone – konservatorė Lina Rimkienė, Pakruojo rajone – socialdemokratė Asta Jasiūnienė, Plungės rajone – konservatorė Asta Beierle Eigirdienė, Prienų rajone – tvarkietė Loreta Jakinevičienė, Skuodo rajone – visuomeninio komiteto „Permainų laikas” kandidatė Audronė Pitrėnienė, Zarasų rajono savivaldybėje visuomeninio rinkimų komiteto „Švari savivalda“ kandidatė Daiva Kelečienė.
Tada matytųsi, ar partija kandidatę delegavo tik varnelei uždėti, ar tai buvo nuoširdus, planuotas darbas.
V.Langbakk pažymėjo, kad net rinkėjos ne visada jaučia solidarumą su kandidate moterimi – vyrai valdžiai atrodo patikimesni, ryžtingesni, tinkamesni. Moterims mūsų visuomenėje dažniau priskiriamas šeimos židinio kurstytojos vaidmuo.
„Be to, moterims karjeros trukdo siekti vadinamasis neatlyginamas darbas namuose – buitis, vaikai“, – aiškino V.Langbakk.
Dirbančios lietuvės namų ruošai skiria daugiau nei 3 valandas per dieną.
Nesiekiame ES vidurkio
ES atliktų tyrimų duomenys 2013 metais buvo susumuoti ir suvesti į lyčių lygybės indeksą. Jis rodo, kad ES moterys palyginti mažai įsitraukusios į sprendimų priėmimą – vos 38 proc. jų užima svarbias pareigas: dalyvauja politikoje, yra didžiųjų įmonių vadovės ir pan. Lietuvoje šis skaičius dar mažesnis ir siekia 32,1 proc.
Svarbias pareigas užima palyginti nedaug Lietuvos politikoje dalyvaujančių moterų (35,6 proc.), ES šis rodiklis yra 49,9 proc.
EIGE duomenimis, 2013 metais Lietuvoje merų pozicijas turėjo 10 proc. moterų, Latvijoje – 24 proc., Švedijoje – 31 proc. ES vidurkis – 14 proc.
Lietuvoje iš visų savivaldybių tarybų narių 22 proc. sudarė moterys, t. y. 10 proc. mažiau nei ES vidurkis – 32 proc.
Į areną išleidžiamos reitingams pakelti
Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos politikoje moterų netrūksta: prezidento, Seimo pirmininko postai priklauso moterims, ne taip seniai už šalies finansus buvo atsakinga Ingrida Šimonytė, o Krašto apsaugos ministerijai vadovavo Rasa Juknevičienė.
Moterims karjeros trukdo siekti vadinamasis neatlyginamas darbas namuose – buitis, vaikai.
Ir vis dėlto formuojant ministrų kabinetą moterims dažniau patikimi vadinamieji lengvieji portfeliai.
Moterims sudėtinga išsikovoti deramas pozicijas net ir vidiniuose partijos organuose. Tai rodo, kad partijų vidaus tvarka nėra demokratiška.
Europoje buvo palygintos 55 partijos. Paaiškėjo, kad mažose, dar tik besisteigiančiose partijose, moterų lyderių yra daugiau. Ten daugiau galimybių atsiskleisti. Tačiau seniai egzistuojančiose partijose dominuoja vyrai, moterų vaidmuo išryškėja nebent reitingų nuosmukio atveju, kai auga rinkėjų nepasitikėjimas.
