Kiekvieną dieną į Lietuvą atvyksta 30 tūkst. tonų „Belaruskalij“ įmonės trąšų. Politikų ir pareigūnų dėmesys joms itin išaugo pastaraisiais mėnesiais, kai į Lietuvą pradėjo plūsti migrantų srautas, o šalies valdžia tai pavadino Aliaksandro Lukašenkos hibridine ataka.
Traukinių vagonais gabenamos ir sulaikomos kontrabandos kiekiai sparčiai auga – per šiuos metus sugautas nelegalių rūkalų kiekis toks pat kaip per visus 2020 metus. Lietuvos pareigūnai vis dar neturi rentgeno sistemų, todėl krovinius tikrina rankomis.
Karabinais prisisegę prie vagono metalinių konstrukcijų, vieną po kito jie atidarinėja vagonų angas. Atidarius jas sklinda nemalonus kalio chlorido trąšų kvapas, pasišvietę žibintais jie pažiūri į vagono vidų.
Žiūrėdami į vagono vidų, pareigūnai atkreipia dėmesį į tai, kaip atrodo supiltos trąšos – ar jos atrodo įprastai – su kauburėliu ant viršaus, ar jų viršus būna sulygintas. Antrasis variantas – tai vienas iš pagrindinių požymių, kad vagone yra nelegalių prekių, nes kontrabandininkai užkasdami rūkalus biriuose kroviniuose nesugeba atkurti įprastai supiltų trąšų bruožų.
Jei kyla įtarimas dėl birių medžiagų formos arba yra pastebimas koks nors kitas ženklas, pareigūnai vagoną tikrina detaliau – į birias medžiagas kiša metalinį smaigą ir stebi, ar jis neatsimuš į legaliuose kroviniuose paslėptas nelegalių rūkalų dėžes.
Rugpjūčio 5 dieną patikrą organizavo Muitinės kriminalinė tarnyba, o į pagalbą pasikvietė mobiliąją kuopą. Vieno sąstato tikrinimas Stasylose truko apie valandą. Kontrabandos šį kartą nebuvo rasta. Tokie krovinių patikrinimai – kasdienis muitinės pareigūnų darbas, o dėl kontrabandos gausėjimo jis pastaruoju metu daug intensyvesnis.
„Šiandien tikrinome visus. Bet dažniausiai tikriname arba pagal kažkokią informaciją, arba selektyviai, tačiau dabar, kadangi kontrabanda yra labai suintensyvėjusi, atliksime beveik visus vagonų tikrinimus, daugelyje sąstatų“, – kalbėjo Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.
Trąšos – dažna kontrabandos priedangos prekė
„Belaruskalij“ trąšų krovinių srautai Lietuvoje yra viena populiariausių vietų, kur kontrabandininkai slepia savo krovinius. Šalies muitinės pareigūnų duomenimis, geležinkelio transporte trąšų kroviniuose yra aptinkama nuo 30 iki 40 procentų visos geležinkelyje sugautos kontrabandos.
Per Lietuvą „Belaruskalij“ trąšos keliauja biriu ir skystu pavidalais. Pareigūnai teigia, jog skystose trąšose aptikti nelegalius krovinius yra žymiai sunkiau nei biriose.
Valstybinė Baltarusijos kalio trąšų gamykla „Belaruskalij“ savo tinklalapyje skelbia pagaminanti apie penktadalį visų pasaulyje pagaminamų kalio trąšų, įmonėje dirba apie 16 tūkst. žmonių. Ši įmonė savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, iš jo kroviniai plukdomi į visą pasaulį.
Per Lietuvą trąšas gabena „Lietuvos geležinkeliai“. Didžiausią dalį Baltarusijos krovinių Klaipėdoje sudaro bendrovės „Belaruskalij“ trąšos – jas krauna Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ valdoma bendrovė Birių krovinių terminalas.
ES birželio pabaigoje oficialiai paskelbė sankcijas Baltarusijai, kuriose numatytas draudimas importuoti arba tranzitu per Baltarusiją gauti kalio trąšas, tačiau draudimas įsigaliojo tik sutartims, sudarytoms po birželio 25 dienos. Tuo tarpu anksčiau pasirašytiems kontraktams – kai kurie jų galios dar kelerius metus – šis draudimas netaikomas.
Tiesa, balsai, raginantys per Lietuvą keliaujančius baltarusiškus krovinius tikrinti kruopščiau, garsėja.
„Krovinių judėjimas iš Baltarusijos turi būti ypatingai tikrinamas arba net stabdomas. Buvo pažadėta į Lietuvą organizuoti didelius kontrabandos, migrantų srautus ir net reaktyvines medžiagas. Kol kas pažadai vykdomi. Todėl trąšų gabenimas traukiniais ir vilkikais iš Baltarusijos turi būti nuodugniai tikrinami ar net ribojami“, – šią savaitę pareiškė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Mastai auga
Pastaruosius metus kontrabandos kiekis Lietuvoje išaugo tiek sausumos, tiek geležinkelio takais. Muitinės kriminalinė tarnyba teigia, kad Lietuvos pareigūnai traukiniuose iš Baltarusijos pastaruoju metu kone kiekvieną savaitę aptinka stambias cigarečių kontrabandos siuntas, dažniausiai keliaujančias su trąšų vagonais.
D.Žvironas sako, kad padidėjimas ypač jaučiasi vasaros mėnesiais.
„Matome, kad suaktyvėjimas šiuo metu šioks toks yra, dėl to savo veiklą ir mes aktyviname, darome reguliarius tiek transporto sausumoje, tiek geležinkelyje tikrinimus“, – teigia Muitinės departamento generalinis direktorius.
2019 metais pareigūnai fiksavo 14 kontrabandos sulaikymų geležinkelyje, 2020 metais – 36, o per pirmą 2021 metų pusmetį – 37 sulaikymus. Šiais metais sugautos rūkalų kontrabandos kiekis didesnis nei per visus 2020 m.
Šiais metais sulaikytų cigarečių kontrabandos geležinkelių transporte vertė siekia apie 4 mln. eurų.
Išradingos kontrabandininkų slėptuvės
Nelegalių rūkalų gabenimui kontrabandininkai naudoja atvirus ir uždarus vagonus, konteinerius, cisternas. Vagonuose nelegalius krovinius deda į slėptuves galinėse vagonų dalyse, dvigubose sienelėse, bakuose.
Taip pat populiarus būdas nelegalius rūkalus slėpti įmaišant juos į oficialius vagonų krovinius arba ten įrengiant slėptuves. Pavyzdžiui, cigaretės dažnai slepiamos sunkiai patikrinamuose biriuose kroviniuose – kalio chlorido trąšose, užkasus skalda ar medienoje, čia slepiama vadinamuosiuose „karstuose“ – cigaretės gabenamos išpjovus tuščias ertmes medienoje. Pasitaiko atvejų, kai transporto priemonė oficialiai tūrėtų būti tuščia, tačiau visa būna prikrauta cigaretėmis.
Nelegalių krovinių slėpimo būdai vis keičiasi, kontrabandininkai vis bando tobulinti senus metodus, sugalvoti naujus, pasitelkti technologijas. Pasitaiko, kad nelegalūs rūkalai elektromagnetais pritvirtinami prie vagono apačios, reikiamoje vietoje, paspaudus mygtuką krovinys nukrenta ant bėgių. Tačiau dažnai nusikaltėliai padaro ir klaidų.
„Paskutinis toks įdomesnis atvejis buvo gal prieš porą savaičių, kai važiavo furgonas su tortais, bet paprastas, ne šaldytuvas, patys suprantate, kad temperatūrai esant 30 plius, tortai, kreminiai tortai nelabai galbūt ir laikytųsi, tai iš karto sukėlė pareigūnams įtarimą ir patikrinus ten buvo rastos cigaretės tik viršuje krovinio buvo uždėta pora tortų“, – pasakoja Darius Žvironas.
Kontrabandos kelias
Kur kontrabanda buvo pakrauta – sudėtingas klausimas bylose. Saugiausia kontrabandą pakrauti legalių krovinių gamyklose – ten kontrabandininkai turi daugiausia laiko gerai paslėpti krovinį. Iš gamyklų vagonai išvažiuoja su plombomis, tačiau jas, Lietuvos pareigūnų manymu, lengva padirbti, todėl plombas kontrabandininkai gali nukirpti traukinių stotyse Baltarusijoje ar traukiniui jau judant link Lietuvos, paslėpę krovinį jie gali uždėti padirbtas.
Lietuvoje kontrabandininkai žino, kuriuose posūkiuose traukinys sulėtėja, kur jo greitis būna mažiausias, tuomet jie įšoka į traukinį ir išmeta nelegalius krovinius. Lietuvoje kartais traukiniai sustoja, jų judėjimas ne visada būna vienalytis – tai dar viena proga kontrabandai išimti.
Kiek laiko kontrabandininkams prireikia pasiimti krovinį, priklauso nuo nelegalaus krovinio kiekio, bei paslėpto būdo – ant legalaus krovinio viršaus užmestą kontrabandą pasiimti gali būti kelių minučių darbas, tačiau daug daugiau laiko reikia pasiimti geriau paslėptus nelegalius rūkalus – sudėtingose slėptuvėse arba giliau užkastus anglyse ar trąšose.
Kontrabandininkai dažnai į pagalbą pasitelkia technologijas – naudojami GPS įrenginiai, kurie padeda kontroliuoti krovinį, visada matyti jo buvimo vietą, esant reikalui suteikią galimybę organizuoti prekių išėmimą, ne tik suplanuotos vietoje, bet ir atsitiktinėse. Sąstate vagonų daug, todėl atskyrimui, kuriame vagone yra nelegalus krovinys tik GPS įrenginių nepakanka. Kontrabandininkai arba pažymi vagoną, arba perduoda savo kolegoms Lietuvoje jo skiriamuosius bruožus.
Lietuvoje kontrabanda dažniausiai sugaunama postuose prie Baltarusijos sienos – Kenos geležinkelio poste, Stasylų, Šalčininkų bei galutinėje stotelėje Klaipėdoje.
Muitininkai milžiniškus kiekius krovinių vis dar tikrina rankomis
Kiekviename į Lietuvą atvažiuojančiame sąstate yra apie 50–60 vagonų, kiekviename vagone telpa iki 70 tonų krovinio. Mūsų valstybę per dieną pasiekia apie 30 tūkst. tonų trąšų iš Baltarusijos. Visą šį kiekį muitinės pareigūnai tikrina rankomis.
„Vienas pagrindinių iššūkių yra laikas. Nes norint apžiūrėti sąstatą reikia valandos, kartais dviejų, reikia žmonių. Laikas kaip ir pinigai. Tai pinigai vežėjams – Lietuvos geležinkeliams, negalime stabdyti eismo. Reikia suktis greičiau, tai šioje vietoje tikrai trūksta technologinių sprendimų“, – komentavo situaciją Muitinės departamento generalinis direktorius.
Šiuo metu birūs kroviniai yra tikrinami smaigais – šie ilgi metaliniai virbalai muitininkų pradėti naudoti dar XIX a. Lietuvos pareigūnai teigia, jog viskas būtų daug paprasčiau, jeigu turėtų rentgeno sistemą, ji leistų daug greičiau ir efektyviau sulaikyti į Lietuvą atvykstančią kontrabandą.
