Susiję: Prokuratūros struktūros pertvarka: perpus sumažintas vadovų skaičius
Šiandien paskutinė mano darbo diena prokuratūros sistemoje. Praeitimi lieka 34 metai mėgstamos tarnybos, iš jų 17 metų tarnyba vyriausiąja prokurore. Taigi turiu didelę patirtį ir ne tik teisinio darbo, bet ir administravimo srityje – dviejose tarptautinėse organizacijose, bei Klaipėdos miesto Taryboje.
Nepaisant darbinės ir gyvenimiškos patirties, rytoj darbas prokuratūroje jau bus istorija, nes tapau abejotinos reformos „atlieka“.
Nesu tas žmogus, kuris šiandien prokuroras, rytoj – advokatas, niekada nesiejau savo gyvenimo su kita, gal ir pelningesne tarnyba, nes mėgau savo darbą. Nepaisant to, šiandien išeinu į niekur.
Po eilinės atestacijos dar buvau paskirta dirbti šiose pareigose iki 2014 m. spalio 28 d., tačiau baigti šios kadencijos negaliu, kadangi atėjo abejotinų pertvarkų metas. Paminant skaidrumą, sąžiningumą ir blaivų protą.
Ar tai, kas vyksta šiandien, galime vadinti reforma, pažangia pertvarka? Vargu. Na, nebent griovimą ir kenkimą sistemai pavadintume reforma.
Koks to chaoso tikslas? Logiškai mąstančiam žmogui į tokį klausimą sunku atsakyti. O štai p. D.Valys įvardija savo „reformos“ tikslus taip: „Kontroliuoti prokurorus ir stiprinti valdymą (...) mažinti vadovaujančių prokurorų skaičių...“
Centralizuoti, veržti, o gal ir visiškai užsmaugti.
Centralizavimas labai ryškus, nes pats D.Valys panoro net valytojas į atostogas išleisti, nes, matyt, apygardų vyriausiais prokurorais pasitikėti visiškai negali. Viename pasitarime išsakyti D.Valio pertvarkos motyvai visiškai pribloškė, nes esą prokurorai nerašo apeliacinių skundų, kadangi yra „suaugę su teisėjais“, o vyriausieji prokurorai nenaikina savo pavaldinių neteisėtų nutarimų taip pat dėl artimų ryšių.
Na, vadovaujantis Naujosios Akmenės logika, tai visus dabar dirbančius prokurorus reikėjo iššluoti 100 procentų, nes jie visi su kažkuo jau susiję.
Vargu, ar yra pasaulyje civilizuota valstybė, kurioje prokuratūros darbuotojai būtų taip menkinami ir negerbiami.
Vargu, ar yra pasaulyje civilizuota valstybė, kurioje prokuratūros darbuotojai būtų taip menkinami ir negerbiami.
Jeigu provincijoje vyksta „prokuratūrų tuštėjimo metas“, tai teko girdėti, kad Generalinė prokuratūra tiesiog išsipūtė nuo ilgaplaukių mergaičių, kurios iš neturėjimo ką veikti darbo metu nagus lakuoja, sklaido glamūrinius žurnalus ir įžūlokai elgiasi su prokurorais.
Tikriausiai jos atsirado sumažintų vyriausiųjų prokurorų etatų sąskaita?
Na, jei jų buvimas padės pagerinti pagrindinių prokuratūros funkcijų vykdymą, tai mes su malonumu užleidžiame vietas joms.
Su viena iš tokių „kompetentingų“ mergaičių teko susidurti ir man. Paskambinusi tarstelėjo: pas jus atvyksta studentas... Atsakiau, kad nieko apie tai nežinau ir paprašiau apie tą asmenį informacijos, nes kiekvienas praktikanto siuntimas ankščiau būdavo derinamas su vyriausiuoju prokuroru.
Tuomet ji mane, provincialę, kaip mat pastatė į vietą, atkirsdama, kad man esą ir nereikia nieko žinoti. Aš jai savo ruožtu patariau, kad skambintų tik tuomet, kai turės, ką pasakyti. Nes gi reikia taupyti pinigus, juk pas mus taupymo vajus. Bet iš karto tapo aišku kieno stilių kopijuoja ši mergytė.
O generalinis prokuroras tai niekuomet nėra paskambinęs, matyt, taip pat neturi ką pasakyti – nei apie tai, kodėl iš Palangos prokuratūros išvaikė beveik visus darbuotojus, nei paklausti, kaip mes spartietiškai dviese sugebame dirbti, ir be sekretorės, ir be padėjėjo. Juk tokia patirtis – ją puikiai galima pritaikyti ir reformoje, kaip vietoje 9 žmonių su darbu susidoroja 2.
Anksčiau dirbę generaliniai prokurorai turėdavo ką pasakyti ir nesibodėdavo paskambinti savo pavaldiniams, nes juos domino ne tik tai, kas jų pačių panosėje dedasi.
Dabar laikai kiti. Iškėlei problemą ir lauk... bumerango. Štai išeinant iš darbo jau trečiajam prokurorui, persiųsdama jo pareiškimą generaliniam prokurorui, lydimajame rašte parašiau vieną sakinį, jog būtų surasta galimybė paskirti naujus prokurorus į laisvas vietas.
Atoveiksmis atėjo iš pasalų. Ponas D.Valys, vėlgi nieko neprasitardamas vyriausiajai prokurorei, sudarė net 3 asmenų komisiją ir 2 dienų laikotarpiui komandiravo į Palangą, dviejų likusių prokurorų darbo krūviams tikrinti.
Tada naiviai svarsčiau: o kur ūkiškumas? Viešbučiai Palangoje juk labai brangūs, o dar benzinas, komandiruotpinigiai. Ir, pasirodo, iš tikrųjų, pinigai buvo išmesti kaip į balą, nes D.Valys į komisijos išvadas, kad Palangoje turi dirbti minimaliai 3 prokurorai, tiesiog nekreipė jokio dėmesio. Tuomet supratau man siunčiamą ženklą, kad jau laikas nustoti mąstyti, o juolab – kalbėti. Nepaklausiau.
Ši reforma unikali dar ir tuo, jog tapome „saviėdos“ institucija. Čia toks literatūrinis naujadaras – kai savi valgo savus ir dėl to jaučia didelį pasitenkinimą (moralinį ar dar galbūt kokį kitokį).
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra |
Taigi, noras mane apkramtyti neišblėso. Buvau perduota svarstyti Prokurorų etikos komisijai tik už tai, kad išdrįsau „Lietuvos ryto“ žurnalistui pasakyti tiesą apie susiklosčiusią nepavydėtiną padėtį prokuratūroje. Bet komisijos vyrai ir moterys protingi, paisė įstatymų, o ne kieno nors norų, ir nusprendė, jog nėra jokio pagrindo manęs bausti.
Po to buvo dar vienas bandymas nubausti mane administracine tvarka už tai, kad prokuratūros specialistas neįvykdė savo prievolės ir švenčių metu neiškėlė valstybinės vėliavos. Atėjo pas mane policininkas, delnai prakaituoja, kepurę lamdo ir drebančiu balsu praneša, kad turi garbę pirmą kartą gyvenime surašyti Administracinės teisės pažeidimų protokolą vyriausiajam prokurorui. Teisinosi, kad neturi kitos išeities, nes daromas didelis spaudimas policijai. Pagailo policininko ir uždėjau savo autografą ant protokolo. Tuomet galvas jau kraipė teisėjai. Kaip čia, savi savus taip trokšta suvalgyti.
Suprantama, administracinę bylą nutraukė.
Dar vienas mėginimas užpilti šiukšlių ant mano galvos buvo Lietuvos radijo žurnalisto Sauliaus Liauksmino laidoje 112, kuomet, pone Valy, jūs tiesiog apsimelavote išrėždamas visai šaliai, jog „kalta pati Požarskienė, nes matomai neintensyviai dirba, o be to ji išdrįso atsisakyti net dviejų jai siūlytų komandiruoti prokurorų kandidatūrų“. Taigi, pone generalini prokurore, dabar jau nejuokaudama informuoju pati, kad niekas prokurorų kandidatūrų, nei vienos, nei dviejų man nesiūlė. Iš pokalbio su žurnalistu S.Liauksminu supratau, kad jis nepatikėjo nė vienu tamstos žodžiu.
Matyt, pakankamai objektyvios informacijos turėjo.
Tuomet tariamai rėmėtės Personalo skyriaus duomenimis. Jeigu taip buvo iš tikrųjų, vadinasi, jūsų pavaldiniai visiškai negerbia jūsų, išdrįsdami įkišti melagingą informaciją, kurią jūs prarijote kaip karštą bulvę. Kyla klausimas, ar visi jus gali taip apgauti?
Taigi Etikos komisijos svarstyme mano vietą turėjo užimti kiti personažai.
Ir pagaliau atėjo paskutinysis etapas, tai prokurorų reitingavimas. Turėdama 34 m. darbo stažą, atsidūriau reitingų lentelės apačioje.
Kas tai yra lentelė? Popieriaus lapas, kuris „pakenčia“ viską. Nori pakeli, nori nuleidi, kur nori, ten ir padedi. (Tokia manipuliacija Palangos m. apylinkės prokuratūros darbo rezultatais buvo pastebima ir kitokiose suvestinėse). Žodžiu, į kokią lentyną norėjo, į tokią ir padėjo, mat viską apsprendė mano kvalifikacinis rangas, kurio man nesuteikė atestacijos metu, ne todėl, jog aš netinkamai dirbau, bet dėl to, kad tariamai labai reikėjo taupyti prokuratūros lėšas.
Taip ir pasakė komisijos pirmininkas (turiu liudininkų), kad vietoj rango, man įteiks „medalį“, kuris nieko nekainuoja, išskyrus, žinoma, gaminimo išlaidas. Keletą metų taupiau ir, manau, prokuratūros biudžetui sutaupiau ne vieną tūkstantį litų, bet niekuomet negalvojau, kad už tą patį būsiu nubausta 2 kartus. O, pasirodo, šis rangas buvo labai svarbus. Dėl jo netekau galimybės užimti aukštesnių pareigų. Bet niekas net akies krašteliu nepažvelgė į mano asmens bylą, kur sudėlioti visi mano darbai, kompleksinių patikrinimų išvados, paskatinimai ir apdovanojimai ir... nė vienos nuobaudos. Bet darbai šiais laikais, pasirodo, visiškai nesvarbūs, svarbiausia rangas, kuris buvo dalijamas priklausomai nuo prokuratūros biudžeto arba pažinčių „stiprumo“.
Dėl šios „rimtos“ priežasties man pasiūlė tapti eiliniu prokuroru. Pasirinkimas, geografine prasme, – didžiulis, nuo Šalčininkų iki pajūrio. Net galva apsvaigo besirenkant.
Bet aš nesu išdidi. Kadangi jau 17 m. atidirbau eiline prokurore, nusprendžiau šią vietą užleisti jaunesniam prokurorui, turinčiam už mane mažesnį eilinio prokuroro darbo stažą, taip pat ir jums, pone Valy, nes pas jus yra akivaizdus patirties trūkumas ir kompetencijos stoka.
Bet reikia pripažinti, kad apie naujas technologijas tikrai išmanote. Kokių tik nebuvo variacijų su IPS-u. Vien jo aptarnavimui, turėtų būti įsteigta po keletą etatų kiekvienoje prokuratūroje. Įdomiausia tai, kad net būdama vyriausiąja prokurore neturėjau teisės pažiūrėti kitų prokurorų kontroliuojamų tyrimų. O atsidariusi kitą technikos stebuklą, kaip DVS-as, iki pat rugpjūčio pabaigos pamatydavau raudonomis raidėmis šviečiantį užrašą, jog „neturiu teisės susipažinti su šiuo dokumentu“ ir visai nesvarbu, kad jis man nukreiptas vykdymui.
Vienas kolega prisiminė rugsėjo 11-ąją visą pasaulį sukrėtusią tragediją, tai Manhatano bokštų dvynių griūtį. Nesinorėtų, kad minėtą dieną taip sugriūtų ir Prokuratūros sistema, bet, atrodo, tai jau neišvengiama.
Reikėtų mokesčių inspekcijai pasidomėti, kiek milijonų sukišta į šį stringantį tvarinį. Dar labiau nustebau pažvelgusi į darbuotojų kontaktus, įvedus trumpuosius numerius. Pasirodo, Palangos prokuratūroje dirba prokurorai, padėjėjai, raštinių vedėjos, kurių jau nėra 2 metus, ar kelis mėnesius. Žodžiu, mūsų prokuratūra, tiesiog knibždėte knibžda nuo darbuotojų. Tai gal jūs iš tikrųjų galvojate, kad pas mus darbuotojų perteklius? Beje, dar dėl trumpųjų telefono numerių. Jūsų įsakmus raštas skambinti į kitas prokuratūras tik trumpaisiais numeriais yra tiesiog neįvykdomas, nes jie funkcionuoja gal tik 50 km spinduliu. Bet jūs tikriausiai ir to nežinote. Taigi ir jums atsisveikinimui paskambinti negalėjau (gaila), o ilguoju numeriu tiesiog neišdrįsau, vykdžiau kategorišką jūsų nurodymą.
Epilogas
Atsisėsti į Generalinio prokuroro kėdę, tai dar nereiškia juo tapti. Tam reikia tam tikrų gebėjimų, patirties, geros ir greitos orientacijos, pagaliau elementarios kompetencijos, pagarbos kitiems ir sugebėjimo išklausyti bei diskutuoti, būti susipažinusiam bent su etikos reikalavimų pradmenimis.
Tokioje situacijoje, kaip šiandien, Prokuratūra dar nebuvo atsidūrusi niekuomet. Atrodo, kad pertvarką vykdo ne patyrę teisininkai, bet nevykėliai biržos makleriai, be atsakomybės ir visiško padorumo.
Šiuo metu nesvarbi prokuroro kompetencija, darbo rezultatai. Svarbiausia yra lojalumas ir sugebėjimas nuslėpti savo nuomonę. Viskas skendi paslaptyje, informacija ribota, tai, kas turėjo būti padaryta užvakar, daroma rytoj. Neaiškiais principais sudarytos komisijos pluša už uždarų durų
Apylinkių prokuratūros, kurios darė Sizifo darbą ir baigdavo apie 90–96 procentus visų respublikoje baigiamų ikiteisminių tyrimų – sunaikintos. Prieštaringi, vienas kitą naikinantys aktai vijo vienas kitą. Pagaliau atsiirta iki 3-čio reformos rato, kuris iš tikrųjų primena Dantės skaistyklą. Net paskutiniąją antrojo etapo dieną dar neaišku, kas ir ką veiks rytoj. Netgi su išeinančiaisiais nesugebėta padoriai atsisveikinti. Įsakymas apie atleidimą atėjo paskutiniąją dieną, kai, pagal DĮK, atsiskaityta su mumis turėjo būti prieš 3 dienas. Generalinė prokuratūra turėtų būti teisėtumo Bastionu, tačiau atrodo, kad tai „firma“, kurioje įstatymai paminami dažniau nei bet kur.
Vienas kolega prisiminė rugsėjo 11-ąją visą pasaulį sukrėtusią tragediją, tai Manhatano bokštų dvynių griūtį. Nesinorėtų, kad minėtą dieną taip sugriūtų ir Prokuratūros sistema, bet, atrodo, tai jau neišvengiama.
Pertvarka buvo reikalinga, bet dabartinė yra pasiklydusi dykumoje. Būtent tos sritys, kuriose ji buvo būtina, liko net nepaliestos.
Suprantu, sunku, neįprasta, didelė atsakomybė. Tačiau reikia įsiklausyti į kitų nuomonę ir gerbti ją, mokytis kiekvieną dieną, bet nedemonstruoti arogancijos, užsikimšti ausis ir užsirišti akis.
Tai primena spalio socialistinę revoliuciją Rusijoje, kai buvo viskas sugriauta ir nieko doro nepastatyta. Taigi, po tokios invazijos ši valstybė 95 metus negali atsigauti. Šiame paniškame bėgiojime visiškai liko užmirštos pagrindinės prokuratūros funkcijos, nuo kurių reformavimą ir reikėjo pradėti.
Apie tikruosius tariamos reformos tikslus galima tik paspėlioti:
- Gal tai neprincipingas kieno nors įsakmių nurodymų vykdymas? Bet prokuratūros vadovas ir yra tam, kad pasipriešintų nekompetentingiems nurodymams ir reikalavimams.
- Gal tai siekis nukopijuoti kokios nors Vakarų valstybės prokuratūros modelį? Tačiau reikia suvokti, kad beatodairiškas svetimo modelio „nusirašymas“, perkeliant jį į kitą ekonominę, socialinę, kultūrinę terpę, pasmerktas žlugti. Kiekviena valstybė turi turėti savo nacionalinę struktūrą.
Beje, Norvegija, su kuria negalime net lygintis pagal jokius kriterijus, prokuratūros reformai ruošėsi net 7 metus. Sena patarlė sako: „Skubos darbą velnias renka“.
- O gal tai didelis noras parodant savo „didelius darbus“ įsirašyti į prokuratūros istoriją? Taigi šis tikslas neabejotinai yra jau pasiektas. Tiktai tas istorijos puslapis bus labai juodas. Ir tikrai tai ne mano vienos nuomonė.
Suprantu, kad užsienio kelionės yra labai viliojančios, joms skyrėte net 3 mėn. pirmųjų savo valdymo metų. Todėl neliko laiko vizitams į apylinkių Prokuratūras, kur dirba daug profesionalių ir atsidavusių savo darbui žmonių. Čia tikrai būtumėte susipažinęs su tikrąja situacija, išgirdęs daug naudingų Pasiūlymų. Dabar, atrodo, kad net nesuvokiate, ką valdote.
Esu tikra, kad tie „specialistai“, kurie atvedė Prokuratūrą prie šiandieninės situacijos, labai greitu laiku atsakys visu įstatymų griežtumu. Tik apmaudu, kad žala jau bus padaryta.
Mieli kolegos, kreipiuosi į tuos, kurie šiandien paliekate prokuratūros sistemą. Malonu buvo su jumis bendrauti, diskutuoti, pasitarti. Linkiu visiems sėkmės pradedant naują profesinį kelią.
Kreipiuosi ir į tuos, kurie liekate dirbti. Būkite principingi, ginkite savo nuomonę, nors jūsų laukia sudėtingas laikotarpis. Būkite budrūs, nes jei eidami miegoti dar turite tarnybą, tai nereiškia, kad ją turėsite nubudę.
