Neveltui sakoma, jog pabuvoti šioje sporto ir amatų šventėje, kurią rengiant negaili išmonės Zarasų rajono savivaldybė ir VšĮ „Promo events“, didžiule garbe laiko kone pusė Lietuvos.
Šiemetinės žirgų lenktynės (kaip organizuojamas, o ne stichiškas renginys) Dusetose bus jau 219-osios, o oficialios – 109-osios. 1955 m. šios žirgų lenktynės paskelbtos respublikinėmis, o 1970-aisiais atgaivintos ir jas lydinčios mugės su kalnais saldžiųjų riestainių, rinkėmis alksnio dūmais kvepiančių dešrų, ką tik suspaustais varškės sūriais, putojančiu kaimišku alumi ar liaudies meistrų išmoningais suvenyrais, kurių pagrindinis motyvas – žirgas.
Taigi, amatininkai, nacionalinio kulinarinio paveldo puoselėtojai šiemet minės atgaivintų mugių 45-metį, kuriam intensyviai rengiasi jau dabar.
„Sartų 2016“ šventės dalyviams, svečiams, žiūrovams siūlysime viską, ką gaminame ir kuo didžiuojamės patys, – sako Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos Radviliškių kaimo kepyklos savininkė Audronė Kisielienė. – Lentynos ir prekystaliai gali lūžti nuo kepsnių ar lašinių, tačiau jie neturėsime mūsų duonelės kasdieninės, joks balius nebus balius“.
A.Kisielienė didžiuojasi ir siūlo paragauti tautinio paveldo sertifikatu įvertintos jų kepamos „Petronėlės“, ruginės ūkininko ar natūraliai raugintos duonos vyrams, praturtintos rūkytais lašinukais, česnaku ir pipirais. Neveltui sakoma, jog kartą jos paragavęs retas vyras įsigeidžia kitos, o gaminio išskirtinę kokybę liudija ir 2014 m. „Agrobalt“ parodos aukso medalis.
Radviliškių kaimo kepėjėlės turi ką pasiūlyti ne tik vyrams. Įvairiausios receptūros ir formų šimtalapius, šakočius, riestainius seniai pamėgusios dailiosios lyties atstovės. Kaip ir „Ponių džiaugsmą“ – tokiu pavadinimu žinomą vaisinę duoną.
Rūkyti ir sūdyti mėsos gaminiai – pagrindinis ūkininkų Špokevičių iš Prienų rajono UAB „Mėsos kraitė“ verslas.
„Formuodami asortimentą „Sartų 2016“ šventei atsižvelgsime net į tą šeštadienį vyrausiantį orą, – sako šeimos verslui vadovaujanti Valentina Špokevičienė. – Tačiau pažadame, jog tikrai nestokosime nei sūdytų, nei šalto rūkymo lašinių ir kumpių, skilandžių ir dešrų, didelę paklausą pelniusių medžiotojų ir grilio dešrelių, kurių galės parvežti ir kaip visų geidžiamų lauktuvių, o kartu ir šalies kulinarinį paveldą garsinančios mūsų produkcijos“.
Ko gero, aludariams nebus lengva nurungti vietinį meistrą dusetiškį Ramūną Čižą, garsėjantį ne tik savosios produkcijos apynėlio kartumu, bet ir daugelio meistrų taip vertinama ilgai nenuslūgstančia balta puta.
Tūkstančiai žiūrovų, šventės dieną apsilankančių mugėje, žinoma, ieško ne tik kvapnios kaimiškos duonos ar dešrų, bet ir suvenyrų, priminsiančių žirgų lenktynes. Jie irgi nenusivils.
„Šiai mugei pradėjome rengtis jau prieš pusmetį, o į Dusetas atvešime beveik visą mūsų pintų gaminių asortimentą, – sako kaunietė Rita Romeikienė. – Pradedant įvairiausios paskirties bei dydžių krepšiais, baldais, etažerėmis, skalbinių dėžėmis, buities rakandais ir baigiant kraičio skryniomis ar kaimo turizmo sodybų reikmenimis.“
Rolandas Grunskis siūlys buitinės keramikos suvenyrus – molines puodynes medui ar grybų rauginimui, įvairius ąsočius ir asotėlius, keramines statinaites, puodus troškinimui bei gausybę įvairių formų puodukų, puodelių ir net švilpynių.
Visų jų išskirtinis, lengvai atpažįstamas bruožas – šventinė simbolika su jo didenybe, išgarsintu tautosakoje eikliuoju žirgu.
