Europos Komisija trečiadienį išaiškino, kad sankcionuotų prekių tranzitas per Lietuvą galimas geležinkeliais, bet ne keliais.
Gairėse taip pat numatyti keli apribojimai – draudžiamas karinės paskirties prekių tranzitas, o kitų prekių kiekiai neturės viršyti įprastų vidurkių, kad nebūtų apeinamos tarptautinės prekybos sankcijos.
Lietuvos valdžia siekė, kad išliktų įvestas draudimas sankcionuotas prekes vežti ir geležinkeliais.
– Lietuvos valdžios atstovai sako, kad Europos Komisija pakeitė savo nuomonę dėl rusiškų prekių tranzito per Lietuvą. Ar sutinkate?
– Sankcionuojamų prekių tranzitas keliais nėra galimas pagal ES sankcijas ir čia nėra pozicijos pasikeitimo. Ir šiandien, ir anksčiau tai nebuvo galima.
ES susitarė dėl šešių beprecedenčių sankcijų paketų prieš Rusiją dėl jos pradėtos atakos prieš Ukrainą, dėl brutalios agresijos ir valstybės narės yra atsakingos už sankcijų įgyvendinimą.
Tačiau EK, be abejo, užtikrina, kad sankcijų įgyvendinimas vyktų vienodai visose ES narėse. Mūsų šiandieninės gairės yra įprastinio techninio pasikeitimo dėl praktinio sankcijų įgyvendinimo dalis. Iš esmės, šiandien mes kalbame apie gaires, kaip valstybės narės turi stebėti įvairiausių prekybinių srautų judėjimą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Kaliningrado tam, kad būtų užkirstas kelias sankcijų apėjimui.
– Ar EK anksčiau nėra išaiškinusi, kad tranzitas geležinkeliais nėra galimas?
– Bet kokie ankstesni išaiškinimai yra galiojantys ir, iš esmės, šiandieninis išaiškinimas susijęs su tuo, kad turime pateikti papildomos informacijos apie tai, kaip valstybės-narės turi stebėti tą prekių judėjimą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Kaliningrado srities, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo po to, kai baigėsi perėjimo laikotarpiai kai kurioms prekėms.
– Ar tranzito atnaujinimas, kuris turės įvykti po šių gairių paskelbimo, nėra nuolaida Rusijai po režimo grasinimų imtis atsakomųjų priemonių?
– Aš manau, kad mes nekeičiame savo pozicijos ir Rusija negali siųsti savo sankcionuojamų prekių ar atgal keliais ir čia nėra pokyčių, susijusių su kažkokiais Rusijos inicijuotais dalykais. Čia kalba eina apie sankcijų, kurios buvo priimtos vieningai, įgyvendinimą ir normalų keitimąsi informacija tarp EK ir valstybių narių tam, kad sankcijos būtų taikomos vieningai.
– Norėčiau perklausti: sakote, kad nėra pokyčių, bet yra esminis pokytis – geležinkeliais nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės nevažiavo, įgyvendinus gairėse numatytas taisykles, jos važiuos. Tai pokytis yra?
– Galiu komentuoti daugiau apie pačių gairių paskelbimą ir tai, kas yra gairėse. Į šitą klausimą man sudėtinga atsakyti, čia turbūt Lietuvos valdžios institucijoms reikėtų užduoti šį klausimą, kaip įgyvendinančioms tiesiogiai sankcijas.
– Kaip praktiškai turėtų būti kontroliuojamas tranzitas, kad neviršytų normų, kieno tai atsakomybė?
– Sankcijų įgyvendinimas, kaip minėjau, yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė, o EK stengiasi padėti, kad sankcijų įgyvendinimas vyktų vieningai ir visur vienodai. Tai, ką EK pasakė gairėse, yra susiję su tuo, kad valstybės-narės privalo vykdyti geležinkeliu vykstančių sankcionuojamų prekių veiksmingą kontrolę. Jos turi patikrinti, ar tranzito kiekiai yra istorinių vidurkių apimtyje, ribose. Visa tai susiję su tuo, kad norima išvengti sankcijų apėjimo.
– Ar EK diskutavo apie gaires su JAV jas rengdama?
– Turėčiau šioje vietoje pasitikslinti. Iš principo paprastai sankcijų priėmimas diskutuojamas su partneriais, bet dėl šito klausimo turėčiau pasitikslinti.
----------
Lietuva sankcionuoto plieno tranzitą sustabdė birželį, įsigaliojus naujam sankcijų paketui, liepą sankcijų taikymas išplėstas cementui ir alkoholiui.
Valdžios institucijos artimiausiomis savaitėmis turėtų susėsti suderinti mechanizmą, kaip tranzitas bus atnaujintas pagal naujas gaires.