Iš viso trijuose didžiuosiuose miestuose palikti 9 naujagimiai: Kaune – 3, Klaipėdoje – 1, Vilniuje – 5. Gyvybės langeliai taip pat įrengti Šiauliuose, Panevėžyje bei Marijampolėje.
Gyvybės langeliuose kūdikius paliekantys artimieji – ši tema tebėra tokia jautri, kad menkiausias abejotinas tokią paslaugą teikiančios įstaigos žingsnis iškart pasėja abejonių. Atidesni Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų lankytojai gali pastebėti, kad šios gydymo įstaigos kiemą jau kuris laikas stebi vaizdo kamera. Tai paskatino svarstymus, ar vaizdo kameros įrengimas nepažeidžia kūdikius paliekantiems artimiesiems garantuojamo anonimiškumo. Pasak Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovų, stebėjimo kamera fiksuoja tik įvažiavimą į kiemą, o ne pastato sienoje įrengtą gyvybės langelį. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistams ir kai kuriems medikams kyla abejonių, ar iš gatvės aiškiai matoma kamera negąsdina su kūdikiu atsisveikinti nutarusios motinos.
Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų kieme įrengta vaizdo stebėjimo kamera sukėlė nepasitenkinimo šurmulį: pasigirdo kalbų, kad medikai pažeidžia moterų, į gyvybės langelį atnešančių nereikalingus kūdikius, teises. Patys medikai tikina, kad kamera gyvybės langelio ir prie jo einančių žmonių nefiksuoja.
„Taip negalima, mes taip nedarome. Mačiau, kad Lenkijoje taip yra. Ten filmavimo kameros įrengtos taip, kad matosi tik pats langelis ir dedančio kūdikį žmogaus rankos. Tačiau aš manau, kad negalime sekti, kas palieka kūdikius. Juk jeigu prisiėmėme atsakomybę žengti tokį drąsų žingsnį – įrengti gyvybės langelius, tai turime šitą misiją labai subtiliai vykdyti“, – įsitikinusi ilgametė Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė Petronėlė Valatkevičienė. Būtent šioje įstaigoje pernai lapkričio 25-ąją įkurtas pirmasis Lietuvoje gyvybės langelis.
Kamera įrengta dėl apsaugos
Tuo metu Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vyriausiojo gydytojo Kęstučio Stankaro nuomone, kamera gali gąsdinti tik pažeidėjus, dėl kurių gydymo įstaigos kieme ji ir buvo įrengta.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Gimdymo namų kieme įrengta kamera fiksuoja tik dalį teritorijos. |
„Prieš kurį laiką pastebėjome, kad ties įvažiavimu į mūsų kiemą nuolat išlaužomas užtvaras, todėl sumontavome kamerą. Sprendimas pasiteisino: pirmadienį pavyko nustatyti kameros nufilmuotą pažeidėją, laužiusį įvažiavimą į mūsų kiemą ir čia neteisėtai pasistačiusį automobilį“, – sakė gimdymo namų vadovas. Jis užtikrino, kad kamera nemato tų, kurie eina prie gyvybės langelio. Tuo įsitikinti galėjo ir „15min“ žurnalistai. Viename iš kabinetų įrengtame monitoriuje, į kurį perduodamas kameros užfiksuotas vaizdas, matėsi tik automobiliams skirtas įvažiavimas. Pastato sienoje įkurtas gyvybės langelis elektroninei akiai buvo nematomas.
Gimdymo namų vadovai įsitikinę, kad nepažeidžia jokių galiojančių teisės aktų, todėl kol kas išmontuoti kameros neketina. „Mano akimis, pas mus viešumo ne daugiau nei prie kito gyvybės langelio, kuris įrengtas P.Mažylio gimdymo namuose. Ten langelis pasiekiamas tiesiai nuo judrios gatvės“, – sakė Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Virgilijus Rudzinskas.
Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovų poelgio nesmerkė ir Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Pasak skyriaus vedėjo pavaduotojos Nijolės Vizbarienės, tokiam žingsniui pasiryžusios moterys neturėtų baimintis, kad be jų sutikimo bus atskleistos asmenybės: „Jei pačios nenorės, apie jas jokia informacija nebus atskleista.“
Paliktų kūdikių bumo nebuvo
Gyvybės langeliai mūsų šalyje pradėjo veikti mažiau kaip prieš metus: pernai lapkričio 25-ąją Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose atidarytas pirmasis Lietuvoje gyvybės langelis. Vėliau jie įkurti ir kituose šalies miestuose: du Kaune, po vieną Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose bei Marijampolėje. Tik atidarius juos prognozuotas paliktų kūdikių bumas. Tačiau per mažiau nei metus juose buvo palikti tik keli mažyliai.
6 – tiek gyvybės langelių šiuo metu yra Lietuvoje
Paskutinis kūdikis sostinės gyvybės langelyje rastas sekmadienį. „Praėjusį sekmadienį paliktas berniukas po pirminės medikų apžiūros atrodo sveikas, tik labai smulkutis, svėrė vos šiek tiek daugiau negu 2 kilogramus“, – sakė kūdikių namų direktorė P.Valatkevičienė. Pašnekovės teigimu, kaip ir visi kiti iki šiol palikti vaikai, šis berniukas buvo šiltai ir gražiai aprengtas. Tikimasi, kad jį įsivaikins kokia nors šeima, nes anksčiau gyvybės langelyje paliktiems vaikams nauji namai ir tėvai buvo rasti labai greitai.
„Pamestinuką, kurio niekas neieško, pagal Civilinį kodeksą įvaikinti yra paprasčiau. O nė viena mama per tris mėnesius, kai kūdikiai augo mūsų Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, negrįžo jų pasiimti“, – teigė P.Valatkevičienė.
Pirmasis ir vienintelis kūdikis Klaipėdos universitetinės ligoninėje įrengtame gyvybės langelyje buvo rastas rugsėjo 21 dieną. Praėjus savaitei paliktam berniukui buvo rasta šeima.
Kaip teigė Klaipėdos vaikų teisių tarnybos vedėja Gražina Aurylienė, kūdikį pora pasiėmė lygiai prieš savaitę – rugsėjo 29 dieną. Iš pradžių pamestinukui bus suteikta laikinoji globa. Po trijų mėnesių, jeigu globėjai pageidaus, berniuką galės įsivaikinti. Tiek laiko turi ir mažylį į gyvybės langelį atnešusi motina ar jos artimieji – vėliau susigrąžinti mažylio įstatymas jiems neleis. „Berniuko globėjai – ne iš Klaipėdos, tačiau daugiau duomenų apie juos ir vaiką neturiu teisės pateikti. Galiu tik patikinti, kad vaikelis sveikas kaip gintarėlis“, – sakė G.Aurylienė.
Kaune veikiančiuose dviejuose gyvybės langeliuose (Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose ir P.Mažylio gimdymo namuose) nuo pavasario palikti trys naujagimiai. Kaip ir kituose šalies miestuose palikti mažyliai, kauniečiai greit rado naujas šeimas.
„Norinčiųjų įsivaikinti kūdikius niekada netrūksta. Naujagimiai, palikti gyvybės langeliuose, taip pat atiduodami toms šeimoms, kurios laukia eilėse. Tokie žmonės gyvybės langeliais džiaugiasi, nes turi daugiau šansų įsivaikinti mažą vaikutį: kadangi jo tėvai nežinomi, trumpesnė biurokratinė procedūra, kol nauja šeima tampa įtėviais“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja N.Vizbarienė.
Motinų nesmerkia
„Mes nesidžiaugiame, kad vaikeliai paliekami, bet negi būtų geriau, jei būtų paskelbta, kad tie penki kūdikiai rasti šiukšlių konteineriuose? Tokie langeliai funkcionuoja jau nuo XII amžiaus, pirmas buvo įrengtas Vatikane. Juk taip vaikų gyvybės išgelbėjamos ir jie sėkmingai auga šeimose“, – sakė Kūdikių namų direktorė P.Valatkevičienė.
Ji nelinkusi smerkti moterų, kurios palieka savo vaikus. „Mes nežinome priežasčių, kodėl taip nutinka. Gal šeimoje nesantaika, gal moteriai šokas po gimdymo, o pagalbos laiku nesulaukė. Visi šie vaikeliai buvo aprengti gražiais drabužėliais, šiltai, vadinasi, žmonės sąmoningai ruošėsi juos palikti, pasirūpino, kad jie nesušaltų. Kaskart radus vaikelį suspaudžia širdį, žiūrime ir verkiame“, – pasakojo pašnekovė.
Siekia, kad gerai funkcionuotų visa sistema
Tuo metu Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vyr. gydytojo pavaduotojas V.Rudzinskas įsitikinęs, kad vien gyvybės langeliai pamestų vaikų problemos neišspręs. Reikia, kad tinkamai veiktų visa sistema. „Dar prieš įkurdami gyvybės langelį ministerijoje pristatėme savo sudarytą schemą. Sprendimas paprastas: kad būtų kuo mažiau pamestinukų, nužudytų kūdikių, reikia išvien dirbti medikams ir kitiems specialistams, pavyzdžiui, psichologams. Laiku pastebėjus krizinį nėštumą, besilaukiančiai moteriai turėtų būti suteikta visa reikalinga pagalba: psichologinė, juridinė, dvasinė ir finansinė. Sužinojusios visas savo galimybes, moterys gali nutarti pačios auginti vaikus ir nebereikės langelių“, – įsitikinęs Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų medikas.
