Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 11 16

Iš JAV atsargos generolo – svarbi žinia Lietuvos vadovams dėl ginkluotės ir Ukrainos

Lietuvos politinės ir karinės valdžios viršūnėse tęsiantis diskusijoms dėl to, kokią ginkluotę perduoti Ukrainai, JAV atsargos generolas majoras sako, kad šalis privalo išlaikyti pasirengimą gintis pati. Interviu 15min buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojas Johnas L.Gronskis išskyrė NASAMS oro gynybos sistemas ir artilerijos pajėgumus.

15min dar rugsėjį skelbė, kad Ukraina paprašė Lietuvos pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų haubicų „Panzerhaubitze 2000“ („Pzh 2000“), norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.

Plačiau apie tai skaitykite čia: Ukraina prašo, kad Lietuva perduotų naujų ginklų. Lietuviai turi dvejonių.

Lietuva perdavė papildomų šarvuočių, tačiau sprendimo perduoti artilerijos ir oro gynybos sistemų nebuvo.

Naujų diskusijų sukėlė kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio pastabos spalio pabaigoje.

Spaudos konferencijoje paklaustas, kokį patarimą teiks Valstybės gynimo tarybai dėl haubicų ir NASAMS perdavimo, generolas atsakė, kad Lietuva turi išlaikyti svarbius karinius pajėgumus.

Pats neįvardydamas konkrečios ginkluotės, V.Rupšys teigė, kad „mes turime ieškoti kitų priemonių, kaip remti, arba aiškiai matyti, ką mes galime labai greitoje perspektyvoje įsigyti, pakeisti, kad nenukentėtų mūsų kovinė parengtis“.

Žiniasklaidoje vyravo interpretacija, kad kariuomenės vadas taip pasisakė prieš artilerijos sistemų ir NASAMS perdavimą, jis sulaukė kritikos, kad komentavo savo siūlymus, o ne Valstybės gynimo tarybos sprendimus. Pats V.Rupšys vėliau teigė, kad žiniasklaidos antraščių nekomentuos.

Lietuvoje viešintis ir į 15min studiją atvykęs J.L.Gronskis teigė, kad Lietuva privalo išlaikyti karinį pajėgumą gintis nuo agresijos.

„Lietuva padarė daugiau nei pakankamai tiekdama karinę įrangą Ukrainai. Lietuviai gali didžiuotis tuo, kaip jie rėmė Ukrainą“, – sakė J.L.Gronskis.

„Bet svarbu suvokti, jog nors Lietuva yra NATO sąjungininkė, ji turi pareigą ginti savo šalį. Lietuviai turi ginti savo valstybę. Tai jie gali padaryti tik išlaikydami Lietuvoje atitinkamas karines sistemas“, – pridūrė jis.

Atsargos generolas išskyrė NASAMS sistemas ir artileriją.

J. eil. Roko Mičiudos nuotr./Lietuvos kariuomenės savaeigės haubicos PzH2000 pratybose „Ugninis griausmas“
J. eil. Roko Mičiudos nuotr./Lietuvos kariuomenės savaeigės haubicos PzH2000 pratybose „Ugninis griausmas“

„Pavyzdžiui, (oro gynybos sistema) NASAMS, kad apsaugotų kritinę šalies infrastruktūrą, savo artilerijos sistemas. Šių sistemų reikia ir toliau palaikyti savo karinių pajėgų parengtį, o vėliau, jei atsitiktų kas nors blogo, apsaugoti savo šalį.

Vienas dalykas yra džiaugtis buvimu NATO aljanse – ir Lietuva turėtų tuo džiaugtis – bet kartu išlieka Lietuvos atsakomybė ginti savo valstybę“, – teigė J.L.Gronskis.

Atsargos generolas dalyvavo laidoje „Kas naujo fronte“. Ji bus transliuojama ketvirtadienį.

Lietuva Ukrainai jau perdavė 62 vikšrinius M113 šarvuotus transporterius, kurie kartais vadinami „koviniais taksi“. Maždaug 10 tonų sverianti mašina gali vežti 12 karių.

Lietuva dabar turi 16 modernių savaeigių haubicų „Pzh 2000“, o NASAMS sistemos saugo Šiaulių oro uostą.

Iki šiol Lietuva Ukrainai yra perdavusi oro gynybos sistemų „Stinger“, prieštankinių ginklų, šarvinių liemenių ir šalmų, minosvaidžių, šaulių ginklų, amunicijos, termovizorių, dronų, antidronų, stebėjimo radarų, sunkvežimių, visureigių.

Lietuva taip pat padeda Ukrainai taisydama jos ginkluotę, kuri po intensyvių mūšių tapo neveiksminga, ir rengdama Ukrainos karius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?