Klaipėdoje viešėjusi vilnietė Ieva teigė, kad uostamiestis turi daug pliusų ir vieną minusą – viešojo transporto priemonių vairuotojai išlaipina vaikus su paspirtukais. Ir reziumavo, kad miestas – nedraugiškas sportuojantiems vaikams. Moteris klausė, ar yra alternatyvų, kaip sportuojantiems vaikams nukeliauti nuo vieno paspirtukų parko iki kito. Juos skiria keliolikos kilometrų atstumas.
„Tvarka – iš serijos „Nėra čia ko vaikams važinėti, tegu jie sau sėdi ir skrolina“ (naršo, – aut. past)“, – piktinosi Ieva.
Jai antrino ir du sūnus auginanti klaipėdietė Jurga. „Juk ne dviratis. Ką tas paspirtukas daro? Juolab kad vidury autobuso yra vietos vežimėliams“, – stebėjosi moteris. Ir kelia klausimą, kam skirti šie parkai: miesto vaikams ar rajono.
Sprendimas priimtas nelengva širdimi
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas teigė, kad draudimas priimti paspirtukininkus į autobusą nebuvo priimtas lengva širdimi.
„Nebuvo taip, kad tiesiog sugalvojome dar vieną draudimą. Tiesiog. Turėjome rimtų incidentų, kurių metų susižalojo keleiviai. Vienu atveju teko kviesti greitąją, kai keleivis nugriuvo dėl netvarkingai numesto paspirtuko“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, dažnu atveju paaugliai, sulipę į autobusą, paspirtukus susimeta bet kaip, nereta užkiša už sėdynės, o pusė transporto priemonės styro ant tako. „Nusimeta ir sulenda į telefonus“, – reziumavo jis.
Keleiviai reiškė nepasitenkinimus, kad numesti paspirtukai trukdo praeiti, purvini jų ratai tepa drabužius.
Būdavo atvejų, kai į autobusą sukeliami ir elektriniai paspirtukai.
Vis dėl to, kaip teigė A.Samuilovas, paskutinis lašas kantrybės taurėje buvo būtent tie incidentai, kai prireikė ir medikų pagalbos.
Ką galima vežtis?
Sprendimas nepriimti į autobusą paspirtukininkų buvo priimtas birželio pabaigoje.
Tačiau pabrėžiama, kad esama išimčių. Paspirtuką vežti autobusu galima tik tais atvejais, kai jis atitinka rankiniam bagažui keliamus reikalavimus – jis turi būti švarus, jo matmenys turi būti ne didesni kaip 60x40x20, negali turėti smailių, pjaunančių, ar tepančių detalių.
Sprendimą, ar priimti paspirtukininką, priima autobuso vairuotojas.
„Klaipėdos keleivinio transporto“ atstovai siūlo turėti dėklą, pavyzdžiui – maišelį, paspirtukui įsidėti ir taip jį gabenti.
Anot A.Samuilovo, kartais paspirtukai lyginami su kūdikių vežimėliais ar net neįgaliųjų vežimėliais. Tačiau, jo įsitikinimu, toks lyginimas nėra korektiškas. Dėl šių vežimėlių skundų negaunama.
